Stresas nėštumo metu

Istvermes ir stiprybes...
Galiu tik isivaizduoti kaip tai yra sunku ir kad visu paguodziantys zodziai "viskas bus gerai" gali atrodyti ne tik juokingais, bet ir zeidzianciais, ironiskais...
Jei Tavo vaikeliui lemta ateiti, o as tikiu,kad taip ir yra,issaugosi ji ir isnesiosi sveika ir stipru. Galvok apie ji, stenkis del jo, mylek, kalbekis su savo pilvuku...
Esi verta kitokio vyro- suprantancio, palaikancio, lepinancio savo nescia zmona. Jei Taviskis ne toks, surasi kazkada dar geresni.Gal dabar skaudu apie tai galvoti, bet patikek - gyvenimas tik prasideda.Ir ne tik Tavo...jis prasides ir Tavo vaikeliui, nes jis tures mylincia nuostabia mama...

mamytes, laikykites, gimes kudikis suteiks daug
dziaugsmingu akimirku, jis bus dalele jusu,
o vyras visviena yra svetimas zmogus, tik
kartais keliauja kartu

Sveikute!
Labai gerai tave suprantu ir linkiu stiprybes!Atejes i si pasauli vaikelis tau uteiks daug dziaugsmo.
Pati patyriau tikrai nemazai.Ir neistikimybe, raginima pasidaryt aborta, grasinimus, kad mane paliks(tuomet tureciau gatven eit, nes pati nepajegciau islaikyt buto).Su laiku kazkaip viskas pradejo tvarkytis, sutarem, kad pagyvens su manim kol gims lelius o po to ziuresim.
Vakar apturejau cirka namie.Teko net policija kviest.del to, kad MB (jei dar galima ji taip pavadint) girtas ir kaltindamas mane del visu savo bedu mane pastume.As kritau, aciu dievuliui, gana minkstai ir ne ant pilvuziuko.Ir jei ne draugai, bala zino kuom viskas butu pasibaige. Gal kas sakys, kad esu pati kalta, kad isprovokavau ji...Man tai nerupi.Niekad neatleisiu zmogui, kuris gali pakelt ranka pries besilaukiancia moteri
Taip, kad vel prasideda rupesciai, o iki gimdymo ne taip jau daug ir beliko.Tikiuosi viskas bus gerai.Nuo pirmadienio lekiu ieskot pagalbos i savivaldybe, nenoriu, kad mus lauk ismestu.Gal patars kaip susitvarkyt su skolom, kuriu turim nemazai MB deka
Bet kazkaip sugebu save itikint, kad viskas bus gerai.stengiuos kuo maziau pergyvent.Nenoriu, kad ir mano lelius kentetu...

Sveikos busimos mamytes,
labai zaviuosiu jusu stiprybe ir sugebejimu laikytis ir baltai to pavydziu,kai pati kiekviena diena zliumbiu ir nervinuosi nors problemeles netokios jau ir dideles...
Bet irgi pradejau mastyt,ar vaikuciui nepakenks...Viskas prasidejo nuo to,jog pastojau neplanuotai ir netiketai(apsaugos priemones pavede),labai daug sielojausi del ateities planu,kuriuos gan aiskius turejau ir siaip motinystei nesijauciu pasirengus,nors bemaz 24 metai...Nepaisiant to,apie aborta net minties neturejau...Visgi esu optimiste,sakau,jei taip nutiko,vadinas,taip turejo but ir tai atnes laime...Taciau,nors laukiuosi jau 19 savaite apie tai bijau pasakyti tevam,nes i mane jie daug vilciu sudejo ir kaldavo galvon,jog niekad neskubeciau seimos kurti,o as tik pritardavau,zinoma,anuka jie myles,bet man baisi ju reakcija,nors gerai sutariam ir nekonfliktuojam...
Dabar del vaikino,as priesingai nei ankciau pasisakiusios merginos,patyriu hypergloba is jo puses nors,kuri jau neviltin mane pradeda varyt(tik jam atrodo,kad gerai manim rupinasi)...Kai suzinojo,jog laukiuosi,pradejo perdetai mane kontroliuoti,ka valgau,kiek miegu ir pan.Jei ka padarau ne taip,pastoviai ant manes saukia "kas per mama tu esi".Is viso negaliu valgyti savo kai kuriu megstamu patiekalu,o tik tai kas,anot jo,sveika...O kartais tai uzsimanau nors gabalelio sokolado,bet deje deje noras lieka neigyvendinamas...Nesusivaldau,pradedu verkti,tai jis ant manes dar labiau saukia:"ka,tu nori,kad musu vaikas psichopatas koks butu?"Bandziau ir kalbeti su juo,taciau jis vis savo lakosi...Siaip manim rupinasi ir nestumu domisi,pas gydytoja visada kartu einam...Bet man jau darosi baisu,neduok Dieve,mazylis turetu kokiu sveikatos problemu,jauciu 100 proc kalta palikciau...Beje,jau pastebiu,kad ir derl vaiko auklejimo bus ne vienas nesutarimas,tai irgi galvoju,ar nebutu man sveikiau vienai

Manau, kad pasidaro labai jautrios viskam ir Tb turetu tai kazkaip suprast. Versdamas tave taip pergyventi jis pats kenkia vaikiukui.Tu juk nesi robotas ir veikiant hormonams ne visada imanoma suvaldyti savo emocijas
Sekmes tau!

Is viso negaliu valgyti savo kai kuriu megstamu patiekalu,o tik tai kas,anot jo,sveika...O kartais tai uzsimanau nors gabalelio sokolado,bet deje deje noras lieka neigyvendinamas...

O tu juodo sokolado jokiais budais neatsisakyk, jis butinas leliui !!! Apsimesk, kad darai viska pagal TB (tik tam kad konfliktu ir stresu isvengtum), o viska daryk savaip Kartais vaidybos reikia, nors ir nervai nelaiko Sekmes
As nestumo pradzioje irgi isgyvenau tiek, kad to laiko prisiminti nenoriu. Ir abortus siule ir begti i krumus, ignoruoti bande, nu bet kazkaip iki siol kartu esam, jis laimingas, kad tures leli (bent jau taip sako), o ir sutariam atrodo labai gerai.

Tevam nebijok sakyt, pamatysi kaip palengves, as 20 sav. pasakiau Mano tevu nuomone apie seimos kurima tokia lygiai kaip ir taviskiu buvo, bet kai suzinojo apie anuko atejima tai oi kaip pasikeite, aisku pamoralizuoja truputi

Aciuka uz palaikyma,manau,kad mano tevai irgi apsidziaugs,bet ziauriai sunku ryztis pasakyti,o maniskis spaudzia,sako,atsikratyciau dar vieno stresoriaus...Siandien buvom pas gydytoja,tai specialiai,jam girdint, uzklausiau apie jautruma nestumo metu(apsimeciau,jog esu kvaila ir visiskai nieko nezinau )O si,kaip zinodama,nupasakojo viska taip,kad manasis turetu susimastyti del savo elgesio .tikiuosi,tai duos vaisiu

visko buna. ir streso, ir siaip durnu zmoniu pasitaiko kelyje. man drauge patare, nelaikyk pykcio, nepasitenkinimo savyje. jei kas supykde - drebk atgal ir kad maza nepasirodytu.
esa labai blogai leliui, jei mama neigiamas emocijas kaupia savyje.

kai prisiskaiciau cia, tai net baisu pasidare kaip sunku kitoms buna
as pries nestuma jautri buvau, o dabar, tai isvis jautrumas ir nervai neispasakyti...
Del visko nervinuosi, jaudinuosi... Sakes!
Papildyta:
O mano MB ir taip visada nervuotas buvo, dabar sunku mums bus

Sveikutes,cia dazniausiai rasot kad artimi zmones pridaro negeru dalykeliu.o man atvirksciai.Turiu tetulyte,kuri labai save aukstai issikelusi,tad mananti turinti teise gadint nervus kitiems.Kaip tycia darboviete tapati,paprasiau kad liautusi tai mane nevien apreke,izeidineti sugeba,o galiausiai kad dar pasiektu savo tiksla tai prikaisioja man del mirusios mano mamos,kad skaudziau butu matyt ir iskelusi nosi laksto,atseit tau tik taip tereikia.Manau kad ji nori palaust psihologiskAI,NEKENCIA DEL KAZKO,bet man sekasi,turiu super berna,pinigu ir tt..,bet va kazkam matyt netinka,nervinaus aisku,verkiau kad ji taip elgiasi,kol prasiziojo mano burna,kaip bus tolau nezinau,bet matyt dbr jau uz nugaros bus ispuoliai,netiesiogiai.Kaip apsisaugot nuo tokiu zmoniu?Gal kas patart galetu,noriu sveiko leliaus,kad visas pasaulis pavydetu Mano pastojimas didelis stebuklas,nes po operacijos ir 4tos stadijos endometriozes pastojimas negalimas,juolab kad gydimo vaistais taikyt negalejo per mazai metu turiu,taike tik kontraceptika.

As kiekviena diena patyriu kazkokius nemalonumus, nerima,ir stresa. Puse savo nestumo slepiau nuo visu, apart vyro, kad esu nescia. Darbe visi pastoviai nervimo, ypac bobikes. Vis sutikdamos ziurejo i mano tik pradedanti augti pilvuka, ir prasidedavo pletkos tarpusavy . Lyg pacios niekada nebuvo nescios, lyg kazkas neiprasto, ar pavydedavo, nes turejo irgi jaunas marcias. As vis tiek tylejau , kol pilvukas isties nepasidare didelis ir kol nusprendziau, kad dabar visiems jau leidziu zinoti apie mano nestuma . Ir siaip zmones nervima su savais prietarais, as gi ju netgi neklausineju, o jie man: "zinai negalima sito daryti, nes bus taip, negalima sito, nes anaip". Aisku baisu pasidaro, kai pagalvoju: AS TIEK NERVINUOS, KOKS GI GIMS MANO VAIKELIS, AR TOK PAT KAIP AS piktas ir nervingas??? AR SVEIKAS?? AR VISKAS BUS GERAI???? Kiekviena diena prisigalvoju visokiu nesamoniu,o tada puse dienos verkiu. JAu pradejau gerti valerijona, gal siek tiek man pades. Giliai sirdyje laukiu tos dienos, nes visdelto sitie 10 menesiai tikrai sunkus ir ilgas laikotarpis.
Bet galbut kaip nors, jau ne taip daug ir liko

Dažniausiai su tokiais žmonėm gražiuoju neišeina. Geriausias apsisaugojimo būdas ateityje būtų keist darbovietę, kad paprasčiausiai tu neturėtum jokių reikalų su teta. Svarbu ką tavo draugai ir artimi žmonės galvoja (psichologiškai artimi, ne pagal giminystės linijas), o visi kiti tegul eina šunim šieno pjaut.

Papildyta:


Vaiko charakteris priklauso nuo aplinkos gimus, o ne prieš tai. Geriausia pasiskaityt normalios literatūros ką galima ir ko negalima daryt nėštumo metu kad žinotum kaip sakant teoriją, o visa kita tai tik prietarai.