Stresas nėštumo metu

Kadangi pirmaji nestuma streso apturejau su visu kaupu (tiek darbe, tiek asminiame gyvenime) tai matyt vis delto atsiliepia dukrytei, nes labai jau neramiai ji miega.

mano mama vis uzsimena, kad kazkokiu dideliu stresu turejo kai manes laukesi..
as iki velyvos paauglystes sapnuodavau siaubingus kosmarus, buvau labai jautri ir nerami..
veliau MB padejo atrasti ramybe, dabar jau galiu gyventi ramiai..
pati esu 9 savaite nescia , todel tikiuos, kad neteks patirti jokiu dideliu stresu...

man irgi panašei, bet kas svarbiausia aš lyg ir neturiu dėl ko nervuotis, tačiau susigalvoju kas gali atsitikti blogo...
nu man su pirmu nėštumu taip nebuvo, nes mokiausi ir dirbau, o dabar sedžiu namuose.
o aš tokia bailė kad net bijau valerijonų gerti, nors atrodo žinau kad nekenkia leliukui.
man sunku užmigti, vartausi ir galvoju, galvoju, galvoju visokias nesamones. ir iki ašarų galiu taip prisigalvoti

Na aš irgi nelabai galiu be stresų Labiausiai nervina nesupratingumas darbe, kai yra grafikas o i tai nieks neatsižvelgia, anksčiau aišku galėjau taip dirbti o dabar jau man per sunku ir labai dėl to nervuojuosi. Nors viršininkė moteris ji gyvena viena ir nesupranta kaip galima gyvent ne vien darbu, todėl ir aš laisvų nelabai gaunu tai išeina dirbti ištisai po 12 val 5 dienas per sav. Jau ir ant biletenio buvau nes persidirbau, grįžau ir vistiek tas pats tipo galiu vėl art ištisai. Nu ir pasakyt net nžn kaip jei žmogus nei kiek nesupranta. Liks tik vėl ant biletenio eit Išsiliejau biškį

Pasiskaiciau,tai kiekviena mamyte busima nervuojasi vis del kitu poriezasciu na as irgi ne isimtis. bet viskas prasidejo sia savaite. buvo menesio atostogos,po kuriu grizusi i darba, labai smsarkiai dirbau,matyt persitempiau, tai sia savaite jau ir asmeniniam gyvenime jauciu didziulia itampa. Toks jausmas,kad niekas manes nesupranta,tarp to nieko ir vyras. Atrodo,kad viska turiu daryti as pati,nes niekas kitas nepadarys,bandau su kuo nors kalbetis,tai gaunasi taip,kad supykstu ant viso svieto,kad kaip zmones gali but tokie nesupratingi? tada dar labiau pavargstu,puolu asarot ir netgi iki tokiu traukuliu ,kad net drebejimas suima kartais,kad baisu,metu arbata nebepadeda net atsipalaiduoti ...ryte atsikelkiu,pailsejus ir vel viskas puiku iki pietu,nes po pietu vel ta pati itampa ir nervai... bijau labai del vaikelio...tikiuosi,akd greit praeis tie nervu priepoliai man... greiciau man galvele prasviesetu ir sugristu i pradine padeti,kai rami budavau..

sveika nezinau ar noredama paguosti ar noredama pati pasiguosti rasau tau, kad mano situacija kiek ir panasi i taviske tik pasmane kiek kitaip vyras supratau kad pradejo sukti i kaire, negryzo visa nakti, as labai isgyvenau nemiegojau geriau visko ko po ranka radau ir raminanciu, ir arbatu ir alkoholio kol priejau iki tu traukuliu, kada paskambinau mamai kad blogai jauciuosi; pries tai kelias dienas gyvenau pas tevus taciau tevai isgrudo i savus namus pasake kad ten mano veta, tai va ji atvaziavo su mano vyru nes ta diena vadinama sekmadieni jis dirbo kazkokius reikalingus ar nereikalingus popierius tavrke:( ir as puoliau i traukulius nenormalia isterija, aisku buvau siek tiek ikalusi nes niekaip nenuemiau streso:( galvojau reikes i psichuske, tada jie mane ramino na kazkaip nuramino:( praejo daugiau kaip savaite taciau vyras tyli ir as tyliu, jis pats neatsipraso del to ka padare o tevai savo ruostu ir sesuo eda mane kad askalta kad cirkinausi kad as turiu ji prakalbinti, kad siais laikais visi vyrai taip daro kad norint gyventi reikia uzsimerkti ir nematyti mane tai sunervina stipriai as puolu priesgyniauti kad jie ji gina oo ne mane ir tada prasideda tuo kadmama puola i isterija na pakyla jei spaudimas ir visos kitos bedos o tada as jau namie pavaziavusiu stogu vel sedziu, vat dabar rasau o vyro namie nera, aisku kad gerai su draugais, nes darbai visur baigiasi 15.45:( jis gi zino kad as 11 sav. nescia bet situacija tokia, siandien visa diena jauciu toki itempta pilva lyg ir stipresni maudima kairiam sone o i tualeta lakstau kas 10minuciu ir nezinau ar vaziuoti i priimammaji ar viskas praeis, skausmas nera stiprus na tik toks keistas tempimas ir maudimas stipresnis kakzaip visa pasimetusi esu:(

georgiana, laikykis Pagalvok apie savo mazuti auganti tavyje, kad tik tu gali ji apsaugoti ir apginti.

Aciu didleis Aisstee, jau aprimau kazkiek na aisku seimos klausimas liko eilini karta nezinioje bet vis zodi viens kitam paskom, tai ir man ramiau tokio didelio streso nera, aaciu labai tau

Sveikutes,

Ilindau i sita tema, nes ir pas mane stresines situacijos, - tik tiek, kad darbe, o ne namie. Kazkaip zinau, kad reikia i viska ziureti pozityviai... Ir tikrai zinau, kad kartais tai yra tiesiog neimanoma... Laikykimes visos - saugokim save ir neleiskime niekam nei saves esti, nei saves grauzti, nei saves zeminti!!!

Juk pas kiekviena musu auga mazas stebukliukas - galvokim apie ju sypsenas ir manau visos kitos bedos automatiskai nusistums i sali

laikykis Linukas ir tu darbe, taip siais laiaksi kai krizius tai darbdaviai pikti ir reiklus pasidare o musu leliukam jei uzkoduota gimti ir augti sveikiems tai taip ir bus, laikykiis

sia sav ginsiuosi diplomini darba, tai per ta laika ir apturejau nemazai streso, tikiuosi, kad tolesnis vaikelio laukimas suteisk begale teigiamu emociju

gal as cia ne i tema, bet iskilo mintis kazin kurios savaites pacios pavojingiausios pradzioje ar i pabaiga, esu girdejusi kad pradzioje tai yra iki 15 savaites ar anksciau?