Pasipasakosiu ir aš
Ankstyvoj jaunystėj

(nuo keturiolikos metų) lankiau tokį ansamblį, ten dainavau chore, tačiau buvo ir šokėjų grupė. Kadangi mes repeticijas turėjoms skirtingose vietose, tai choras su šokėjais susitikdavo tik per koncertus. Tai jau tas pats gražiausias buvo nužiūrėtas mani draugės, blondinas ilgais plaukais, odinėm kelnėm, odiniu ilgu švarku.. mniam

net šypsuas rašydama dabar

taigi buvo ji įsimylėjusi jį, vos ne taip, kad "jis į mane pažiūrėjo" (visgi -niolika mums metų dar buvo), o aš už ją džiaugiausi

taip ėjo metai, viskas kažkaip aprimo, susimatydavom per tuos koncertus, smagiai visi pasibūdavom ir tiek. Po to buvo vienas iš mūsų koncertų kaip tik po dvyliktos klasės baigimo ir buvo paskelbti rezultatai, kas kur įstojo. Pamenu einam kažkur visu ansambliu ir aš su kažkuo šnekėjau apie tuos stojamuosius, sakau įstojau į VGTU vadybą - atsisuka tas blondinas ir sako, aš irgi ten mokaus, jai antram kurse

tai taip dar metus karts nuo karto smskėm susirašydavom, jis buvo akademines pasiėmęs. Po eilinio koncerto įsišnekėjom apie gimtadienius - mano balandžio pabaigoj, jo gegužės vidury ir buvo kaip tik po mano gimtadienio, bet prieš jo - tai ir sako tipo "tai kaip čia tu manęs nepakvietei, aš tai tave kviečiu"

atšventėm gražiai gimtadienį, aš dar tuo metu kitą berniuką turėjau, o rugsėjį jis grįžo po akademinių ir į mano grupę. Nuo to prasidėjo mūsų mokslai kartu, pietūs kartu, tūsai kartu, pasiruošimas koliams kartu ir tt ir tt, pradėjom draugaut

nuo to laiko jau praėjo 4 metai beveik, pabaigėm kartu bakalaurą, gyvenam kartu, įstojom kartu į magistrą, kartu pasiėmėm akademines

planai susituokti kitą rudenį