Na o mano istorija šiek tiek keistesnė... viskas įvyko prieš pirmus studijų metus vasarą, po abitūros egzų.Susipažinau su dabartiniu savo vaikinu statybose. Susiginčijom su kiemo bernais, kad maždaug aš tai jau negalėčiau dirbt statybose, ką čia panelė.. blondinė.. Na tai ką nusprendžiau kodėl ne, ir štai pirma diena darbe. Sėdžiu, ant kažkokio bloko, prie savo "firmos" pastato, laukiu statybininkų autobusiuko. Žinau, kad veš į objektą Šakiuose už 50 km. Jau kažkaip ir nejauku daros, eina vyrai toki matos dar "šilti" po vakar, su maximos krepšiais, treningiukais, gerai pasivėlę, veidas vandens nematęs, taip keistai nužiūrinėja, pasigirsta komentarai:" Va mergaitę mum į autobuso galą!" galvoju ką aš čia po galais veikiu. Kiemo bernai jau rašo, tu gal šiaušk iš ten, įrodei jau savo. Na aš pasiryžus bent iki vakaro ištemt. Renkasi jau ir moterų brigada.. Visos tokios diktos bobos, nelabai palankūs žvilgsniai. Ir va matau iš tolo ateina jaunas vaikinukas. Prieina taip netoli atsistoja. Aš jam iškart: "Tu čia dirbsi?" Jis: " Na jo" Aš: " tai aš su tavim sėdžiu autobuse" Na taip ir atsisėdom kartu.. Paskui grįžtant, vienai moteriškai neliko autobuse vietos, tai man taip teko tam vaikinukui ant kelių visą kelią 50km sėdėt.. taip gerai pokalbis vystėsi, abu beveik nepažįstami kažką bandom veblent.. O sėdim tjp imtymokai
Na išdirbom ten apytiksliai mėnesį, kažkaip kartu pietaudavom, tai visą laiką visi pašiepinėjo, kad va čia jau ką veikėt per pietų pertrauką
paskui jis man visai tjp ir nieko pasidarė .. Po kiek laiko nusprendėms susitikt, atsimint senus laikus ir darbą aplaistyt. Kai kiti sakydavo va jau čia pora, mes dar ne ne. mes buvę bendradarbiai.
Na bet galiausiai susimetėm. Bet jam vargšui gal nekas buvo, kai varydavo su manim susitikt, gerai skamba:" Ai varau susitikt su bendradarbe iš statybų" spėju kaip jo draugai mane įsivaizdavo
smagu skaityti buvo 
) po savaites issiskyriau ir jam parasiau (negi viena dabar busiu 
nu ir ka, kartu dabar gyvenam 
