Kai įstojau į pirmą kursą, per iškilmingą studento pažymėjimų įteikimą vienas toks tipas labai įžūliai reiškėsi ir netgi fakulteto valdžiai nagrubylino. Štai toks buvo pirmas JO pamatymas. Antras buvo, kai susidūrėm ant laiptų ir atpažinom tokį pat muzikinį skonį, parašytą ant kaktos
Na ir pradėjom tampytis kartu, be jokių pašalinių minčių, tiesiog taip gavosi suformuoti "frakciją". Pirmąkart pasibučiavom gal tik po trijų mėnesių. Ir štai jau 11 metų kartu, o susiženiję nepilnus 9
Pirma karta ji pamaciau per kursiokes gimtadieni,bet tada jis man pasirode labai jau naglu ir viska galinciu
Kitas susitikimas buvo po gero menesio klube-tiesiog priejo pakviete sokti...taip ir tebesokam gyvenimo tango kartu

beje kai isvede sokti apeme toks jausmas,kad atrode jei dabar nueitu-tai kazkas atsitiktu blogai su manim
Pirmas bucinys ivyko peshokant ta pirma shoki
beje kai isvede sokti apeme toks jausmas,kad atrode jei dabar nueitu-tai kazkas atsitiktu blogai su manim
Musu su draugu susipazinimo kaltininkai buvo mokslai... nes as istojau i universiteta ir man sunku pradzioj buvo su inforatika, ir zinojau, kad bendrabutyje gyvena tokie galvoti vaikinukai, kurie jau buvo antrakursiai. taip as ir nuejau pas juos pasimokyti... Jis man maloniai padejo ir paaiskino.. paskui vakare as parasiau jam sms is padekojau ir jis pakviete kita diena susimatyti... dabar nuo tos dienos jau praejo jau daugiau kaip 2 metai....
Tai va, mus suvede bendri mokslai
Tai va, mus suvede bendri mokslai
As per stojamuosius i universiteta buvau apgyvendinta kambaryje, is kurio jis vos pries kelias dienas buvo issikraustes (kelesi i kita auksta...) Taigi viena vakara jis su draugu pamate mane ant SAVO
palanges. Ta karta as jam net savo vardo nepasakiau (begalo kukli panele buvau, is nedidelio miestelio atvykus...) Jei tada mums kas nors butu pasakes, kad busim seima, butume pasijuoke. Nebutume patikeje net tuo, kad domesimes vienas kitu
Tada tai buvo pernelyg nerealu...
QUOTE(Nerytė @ 2005 02 06, 14:09)
Nu, klausyk, kaip gražu
, bravo, kad taip atitinka kirvis kotą
Linkiu kuo didžiausios sėkmės
Linkiu kuo didžiausios sėkmės
Aciu aciu, linkejimus nuosirdziai priimam.
Aš savo vyrą sutikau lankydama vieną tokį būrelį, jis buvo mūsų vadovas, o aš - tik 11tokė
Iš pradžių, o ta pradžia truko ne taip jau ir trumpai - metus, man jis labai nepatiko. Na kaip, iš vis jam jokių emocijų nejaučiau, bet kai pastebėjau, kad jis ima man sms rašinėti, linkėti "saldžių sapnų" tai ne juokais išgąsdino.
Pradėjau jo neapkęsti, tfu koks man jis buvo
o neapkenčiau vien dėl to, kad nervino jo tas dėmesys, kurio visai aš nenorėjau. Tačiau vieną gražią dieną, būrelio duris pravėrė tokia panička blondinka - atseit go go šokėja. Na iš tikro, ji tokia labai moteriškos figūros buvo ir labai išvaizdi. Tai kai pamačiau, kad mano būsimasis jai kažkokį dėmesį pradėjo rodyt, tai pastebėjau, kad manyje kraujas užvirė. "Ai... " - pamaniau, čia tik šiaip man. Bet jau kai po poros savaičių, jis vis dar su ja labiau bendraudavo, o aš už borto likau, tai tada jau ir pradėjau svarstyti viliojimo planą nr.1.... po to sekė daug tų viliojimo planų. O kai galiausiai mes jau draugavom, jis man prisipažino, kad matė tą mano pavydą ir specialiai taip elgės, kad nusileisčiau ant žemės ir jo nekankinčiau (juk vargšelį metus iškankinau) Tai va, viskas baigėsi vestuvėmis
Ir net keista pagalvot, kad ištekėjau už 8 metais vyresnio vyro, anksčiau, na, man tai atrodė milžiniškas amžiaus skirtumas, o dabar - visiška nereikšmybė. Tai va, mes greit turėsim lėlių, ir atrodysim taip
Saviski sutikau vienam vakarelyje. As buvau su savo draugais o jis su kitais. Visa vakara tik susizvalgydavom. Taciau po vakarelio vaziuojant namo sugedo mano masina. Tai jis kaip dzentelmenas puole ja taisyti. Na ir ka jus manot? Jau 6 metai kaip mes kartu ir mano masina puikiai vaziuoja.
Aklas pasimatymas mus suvedė Lukiškių aikštės kampe.
Bet vienas žmogus man ant sutuoktuvių sveikinimo atviruko buvo parašęs kažkokio žymaus žmogaus žodžius (dabar nebepamenu pavardės) "Meilė akla, bet vedybos grąžina jai tikėjimą"
Tik tiek.
Tikėjimas tikrai grįžo..o kas įdomiausia - grįžo ir regėjimas
Bet vienas žmogus man ant sutuoktuvių sveikinimo atviruko buvo parašęs kažkokio žymaus žmogaus žodžius (dabar nebepamenu pavardės) "Meilė akla, bet vedybos grąžina jai tikėjimą"
Tikėjimas tikrai grįžo..o kas įdomiausia - grįžo ir regėjimas
QUOTE(Redytė @ 2005 02 07, 11:35)
Saviski sutikau vienam vakarelyje. As buvau su savo draugais o jis su kitais. Visa vakara tik susizvalgydavom. Taciau po vakarelio vaziuojant namo sugedo mano masina. Tai jis kaip dzentelmenas puole ja taisyti. Na ir ka jus manot? Jau 6 metai kaip mes kartu ir mano masina puikiai vaziuoja.
Super
O mes kartu dirbom
Is pradziu visai visai nepatiko, net kaip i vyra neziurejau, ai kazkoks, galvojau, slaistosi, niekam nejuokingus bajerius skaldo ir t.t... Veliau is pradziu pradejau zavetis jo sugebejimu vadovauti, spresti problemas, zodziu pagalvojau - nedurnas diedas
O dar veliau per viena vakareli, kai pradejom kazkaip dviese kalbetis ir "uzveze"
Bet dar ne is karto ji "nusikabinau". Dar kokia puse, ar daugiau metu visaip akis varciau
kol kavos isgert pakviete
Man tai is pradziu viskas kaip zaidimas atrode, bet paskui, kad uzejo meile
Ir dabar dar nepraejo
na o mes,kaip ir daugelis ,susipažinome klube
iš pradžių man jis visai nepatiko
ir manau tik jo atkaklumo dėka mes esam vedę ir turim sūnelį
Kiek pastebėjau, su savo mylimaisiais susipažinote, bet iš pirmo karto, o kai kurios net ir iš kelinto karto nesimpatizavote jam.
dar nebuvo istorijos apie meilę iš pirmo žvilgsnio....
dar nebuvo istorijos apie meilę iš pirmo žvilgsnio....














