O mes tiesiog turėjome bendrų draugų...
Susipazinom viename forume, as domejausi telefonais, o jis paklause patarimo koki pirkti. Taip ir pradejom bendraut, is pradziu nedrasiai, bet po truputi, po truputi.. Siu metu balandi jau bus 3 metai kaip susitikom, jau ir gyvenam kartu 
labai dziaugiuosi rimta ir protinga zmogu suradusi 
Neseniai klausiau ar zenysimes, tai atsake- tai juk jau seniai aisku kad taip
labai dziaugiuosi rimta ir protinga zmogu suradusi Neseniai klausiau ar zenysimes, tai atsake- tai juk jau seniai aisku kad taip
jis buvo mano ex draugas, tada tapo mano draugu, tada pajutau kad labai jau siltai bendraujam, ir kad labai jau keistas didelis noras man vaziuot ten kur ir jis bus 
o kai mano ex isvaziavo komandiruotei menesiui, wisalaik praleidau su savo dabartiniu, bet nieko blogo nedariau! po to taip viskas susikloste kad issiskyriau su tuometiniu draugu, ir tada jau...pamazu pamazu, paslapcia nuo visu draugu (nes buvom is to pacio draugu rato ir bijojom ju pasmerkimo, juk su draugo pana susideti negalima ) pradejom vasaros dienas ir naktis leist kartu, ir taip iki siol, kasdien...draugai po vienos keliones i uzsieni isriso viska, pasirauke biski bet dbr jau priprato o mano ex isvaziavo i anglija, supykes ant musu abieju... kol kas esam laiminga pora, tfu tfu tfu
o kai mano ex isvaziavo komandiruotei menesiui, wisalaik praleidau su savo dabartiniu, bet nieko blogo nedariau! po to taip viskas susikloste kad issiskyriau su tuometiniu draugu, ir tada jau...pamazu pamazu, paslapcia nuo visu draugu (nes buvom is to pacio draugu rato ir bijojom ju pasmerkimo, juk su draugo pana susideti negalima ) pradejom vasaros dienas ir naktis leist kartu, ir taip iki siol, kasdien...draugai po vienos keliones i uzsieni isriso viska, pasirauke biski bet dbr jau priprato o mano ex isvaziavo i anglija, supykes ant musu abieju... kol kas esam laiminga pora, tfu tfu tfu
tas vakaras buvo keistas, tuo, kad nenoredama isejau i kluba su draugais, lijo plikledis, troleibusai nevaziavo, del plikledzio.sedejome klube prie stalo, kai i kluba atejo kpmpanija, ir staiga atkreipiau i viena demesi, pagalvojau:
-vaje koks lievas blondinas. ir nusisukau.po pusvalandzio vel astsisukau ir pagalvojau.:
-visai nieko, jis bus mano vyras.
ir kaip jus manote, jis pakviete mane pasokti ir jau po 3 men draugystes, mes kartu gyvenom, dar po 9 menesiu tuokemes, beje ne is reikalo.
tiesiog saku:
-jei jau gyvensim tai tik kaip vyras ir zmona, kam tada vienas kita versti jaudintis del rytojaus.
taigo viskas ivyko savaime
Jis gyveno šalia mano senelės. Iki to laiko, kai su juo susipažinau, aš jo nebuvau mačiusi...
Jis prie manęs priėjo kai ėjau šalia jo namo, tą vakarą ilgai kalbėjomės, o kitą dieną jis sužinojo mano namų tel. ir pradėjo skambinėti. kiekvieną dieną mes susitikinėdavome ir taip išaugo didelė meilė
O dar sužinojome, jog kai mama mane pagimdė, tai paskambino jo motinai, kad praneštų mano senelei apie mano gimimą, nes tada pas senelę nebuvo telefono.. Turbūt likimas..
Jis prie manęs priėjo kai ėjau šalia jo namo, tą vakarą ilgai kalbėjomės, o kitą dieną jis sužinojo mano namų tel. ir pradėjo skambinėti. kiekvieną dieną mes susitikinėdavome ir taip išaugo didelė meilė
O dar sužinojome, jog kai mama mane pagimdė, tai paskambino jo motinai, kad praneštų mano senelei apie mano gimimą, nes tada pas senelę nebuvo telefono.. Turbūt likimas..
Susipazinom universitete[kursiokai]. Abu vienas apie kita zinojom, jis nuo pradziu turejo tiksla mane "pakabinti", bet bishki prisisbijojo, nes buvau viena is tu panu univere, kuriu daug kas nori, bet retas kuris isdrista prieiti O jo nelaikiau tinkamu pretendentu, nes buvau is vis nusivylus vyriska gimine ir tuo metu nieko nenorejau.
Buvo Kuciu isvakares. Fakultete organizavau svente ir po jos vyko mazas pasisedejimas. Ir jis jame aisq buvo. Tuo metu pirma kart susidure musu akys. Manau tai buvo meile is pirmo zvilgsnio Ta vakara mes nepabendravom, bet nuo tos dienos jis visais imanomais budais bande ieskoti mano kontaktu. Ta diena kai susitikom pirma kart[pirmas oficialus pasimatymas] - neissiskyrem...
Beje jis buvo praktiskai pirmas vaikinas, su kuriuo pradedama draugauti galvojau "Aj nesvarbu kad yra sakanciu jog jis mergisius..su juo kad ir porai savaiciu "pasitasysiu"". tai vat tos pora savaiciu uzsitese nemenkai
O jo nelaikiau tinkamu pretendentu, nes buvau is vis nusivylus vyriska gimine ir tuo metu nieko nenorejau. Buvo Kuciu isvakares. Fakultete organizavau svente ir po jos vyko mazas pasisedejimas. Ir jis jame aisq buvo. Tuo metu pirma kart susidure musu akys. Manau tai buvo meile is pirmo zvilgsnio
Ta vakara mes nepabendravom, bet nuo tos dienos jis visais imanomais budais bande ieskoti mano kontaktu. Ta diena kai susitikom pirma kart[pirmas oficialus pasimatymas] - neissiskyrem... Beje jis buvo praktiskai pirmas vaikinas, su kuriuo pradedama draugauti galvojau "Aj nesvarbu kad yra sakanciu jog jis mergisius..su juo kad ir porai savaiciu "pasitasysiu"". tai vat tos pora savaiciu uzsitese nemenkai
Man Mūsų pažinties istorija tokia svajinga, romantiška, miela ir visokia kokia kitokia faina, kad aš jau, spėju, net įgrisau visoms savo draugėms, pažįstamoms, pusseserėms ir visiems visiems, kas tik ryžtasi taip surizikuoti ir paklausti to svaiginančio klausimo - "O kaip jūs susipažinote?" :-)
Man buvo 12 metukų, o jam - 16. Susitikimo vasaros stovykloje, kurioje likimas suvedė abiems paatostogauti. Man jis buvo "tas vienas iš vyresnių, vienas iš brolio (kuris, beje, yra jo bendraamžis) draugų"... Na, laksčiau aš tada ten vasaros vėjyje plaikstomais ilgais ilgais rusvais plaukais, saulutės glostoma šokoladine oda, išsišiepusi iki ausų, gyvenimu patenkinta mergiotė ir net nepastebėjau, kad dvi smalsios akys mane seka, kad yra Žmogus, kuris atsiranda šalia tada, kai reikia užmauti slieką ant kabliuko žvejojant (po šiai dienai nesiryžčiau to padaryti...
), pamokyti, kai užmesti meškerę nesusižalojus. Nepaklausiau savęs, kodėl tada, kai skruostais riedėjo ašaros, išspaustos sudužusios širdelės, kad "vienas vaikinukas pasirinko ne mane, o mano draugę", Jis buvo šalia, nuramino, prabilo apie... dienoraščius, nukreipė kalbą kitur, buvo šalia tol, kol nusišypsojau... Jis atsidūrė laiku ir vietoje, kad mane pagautų susmukusią tada, kai vienas vaikinukas, neįvertinęs atstumo, besiskėčiariodamas man įspyrė... Naiviai patikėjau, kad tąkart, kai jis atsirado mano tėvų namuose Vilniuje, jis atvyko aplankyti mano brolio. Tikrai nesitikėjau, kad to vizito priežastis gali būti kokia nors kita...
Po ketverių metų, kai jau man buvo 16 metų, o Jam - 20, vieną vakarą suskambo namų telefonas. "Gal galite pakviesti Paulių?" (t.y. mano brolį) - "Jo nėra namie." Akimirka tylos ir kiek nedrąsus klausimas - "O gal čia Lina?" Tą dieną prasidėjęs pokalbis telefonu, nenutrūko iki šiol Elektroniniai laiškai darėsi vis ilgesni, mobiliųjų sąskaitos vis didesnės, pradėjome ieškoti priežasčių susitikti, Vilnius-Kaunas tapo nebeatstumas...
Jis mane, tą vėjavaikę besiplaikstančiais plaukais, pastebėjo prieš 10 metų.
Jis mane susirado prieš 6 metus.
Jis mane žingsnelis po žingsnelio sužavėjo, išmokė pamilti ir mylėti... Žinote, tikriausiai todėl, kad mano meilė Jam nebuvo toji "iš pirmojo žvilgsnio", priešingai - ji atėjo pamažu, matyt todėl ji yra tokia subrandintai saldi, kaip pati gražiausia raudona braškė darže, kaip sodriausia vyšnia medyje, kaip sultingiausia kriaušė, savo svoriu užpildžiusi delną...
P.s. tai mano prieš ketverius metus užrašyti žodžiai pačiam brangiausiam Žmogui pasaulyje - http://zhucka.net/ir...pamilai_dainiau
Man buvo 12 metukų, o jam - 16. Susitikimo vasaros stovykloje, kurioje likimas suvedė abiems paatostogauti. Man jis buvo "tas vienas iš vyresnių, vienas iš brolio (kuris, beje, yra jo bendraamžis) draugų"... Na, laksčiau aš tada ten vasaros vėjyje plaikstomais ilgais ilgais rusvais plaukais, saulutės glostoma šokoladine oda, išsišiepusi iki ausų, gyvenimu patenkinta mergiotė ir net nepastebėjau, kad dvi smalsios akys mane seka, kad yra Žmogus, kuris atsiranda šalia tada, kai reikia užmauti slieką ant kabliuko žvejojant (po šiai dienai nesiryžčiau to padaryti...
), pamokyti, kai užmesti meškerę nesusižalojus. Nepaklausiau savęs, kodėl tada, kai skruostais riedėjo ašaros, išspaustos sudužusios širdelės, kad "vienas vaikinukas pasirinko ne mane, o mano draugę", Jis buvo šalia, nuramino, prabilo apie... dienoraščius, nukreipė kalbą kitur, buvo šalia tol, kol nusišypsojau... Jis atsidūrė laiku ir vietoje, kad mane pagautų susmukusią tada, kai vienas vaikinukas, neįvertinęs atstumo, besiskėčiariodamas man įspyrė... Naiviai patikėjau, kad tąkart, kai jis atsirado mano tėvų namuose Vilniuje, jis atvyko aplankyti mano brolio. Tikrai nesitikėjau, kad to vizito priežastis gali būti kokia nors kita...Po ketverių metų, kai jau man buvo 16 metų, o Jam - 20, vieną vakarą suskambo namų telefonas. "Gal galite pakviesti Paulių?" (t.y. mano brolį) - "Jo nėra namie." Akimirka tylos ir kiek nedrąsus klausimas - "O gal čia Lina?" Tą dieną prasidėjęs pokalbis telefonu, nenutrūko iki šiol
Elektroniniai laiškai darėsi vis ilgesni, mobiliųjų sąskaitos vis didesnės, pradėjome ieškoti priežasčių susitikti, Vilnius-Kaunas tapo nebeatstumas...Jis mane, tą vėjavaikę besiplaikstančiais plaukais, pastebėjo prieš 10 metų.
Jis mane susirado prieš 6 metus.
Jis mane žingsnelis po žingsnelio sužavėjo, išmokė pamilti ir mylėti... Žinote, tikriausiai todėl, kad mano meilė Jam nebuvo toji "iš pirmojo žvilgsnio", priešingai - ji atėjo pamažu, matyt todėl ji yra tokia subrandintai saldi, kaip pati gražiausia raudona braškė darže, kaip sodriausia vyšnia medyje, kaip sultingiausia kriaušė, savo svoriu užpildžiusi delną...
P.s. tai mano prieš ketverius metus užrašyti žodžiai pačiam brangiausiam Žmogui pasaulyje - http://zhucka.net/ir...pamilai_dainiau
Viešpatėliau kaip gražu ir gera
Aciu
kaip grazu, cia pas jus , o as tai vis dar laukiu 
, o as tai vis dar laukiu
