taigi, visi zinom, internetas - visagalis
ten ir susipazinau su savo mylimuoju 
is pradziu vis dazniau ir dazniau susirasinedavom, tiesa kaip atrode jis dar nezinojau nes atsiunte tokia nuotrauka kurioje jo veido beveik nesimate 
visgi issiaiskinom kad jis is to pacio miesto kaip ir as 
(tik tuo metu as dar mokiausi mokykloje o jis jau studijavo vilniuje). Tik buvo viena beda, tuo metu jis turejo panele.. Bet kaip bebutu keista, negaledavom atsiplesti nuo kompiuterio, vis kalbedavom per naktis, o jei jis nebudavo prisijunges, vis laukdavau jo.. Taciau vienu metu jis dingo ir musu bendravimas nutruko. . Po kazkur puses metu, jis vel pasirode, pasipasakojo kad nebeturi paneles ir vis galvoja apie mane 
Todel nusprendeme susitikti, nors tai ivyko tik is antro karto, nes ta pirma karta jis susirgo gripu. Ta susitikima prisimenu kaip siandien, atrode sirdute issoks is krutines Nuo tada bendravome dar daugiau ir negaledavom vienas kito pamirsi. Kadangi as buvau 12oje klaseje, negalejome daznai susitikti, taciau mano mylimasis vis skubedavo parvaziuoti pas mane kiekviena savaitgali nors mus skyre virs 200km 
(ir is kur tiek kantrybes turejo ). Baigusi 12ta klase istojau studijuoti i Vilniu. Tada jau dziaugsmas liejosi per krastus, galedavom kiekviena diena susitikti o savaitgaliais pasilikdavau pas ji bendrabutyje. Dar po metu, kai jis baige studijas, turejo issikraustyti is bendrabucio, todel apsigyvenome kartu bute taip dar po metu draugystes mano pirsta puosia suzadetuviu ziedelis stai kokia musu istorija
