Vyro vaikai

Kaip įdomu, norėčiau pamatyti, kaip Jūs nebendrautumet su vaiku, kai jis ateina į svečius - gal turėčiau ją ignoruoti? Išeiti iš namų tuo laiku?
Vidiniam savo pasauliui - ji turi mamą, tikiuosi, kad bent su ja atvirauja...Neketinu lysti į jos vidų, tik noriu žinoti kaip jai sekasi, kuo ji gyvena...Iš to ką, skaitau kas čia rašoma susidariau įspūdį, jog jei domiesi - blogai, jei nesidomi vaiku - tas pats.
Mažiausiai noriu, kad mane kaip Jūs sakot laikytų idealia. Nesu toli gražu tokia. Manau, Jūs irgi...juk galite rinktis su kuo bendrauti, o su kuo ne...Tą teisę turiu ir aš, tačiau yra dalykų dėl kurių savyje ieškai kažkokio sprendimo, kompromiso su savo antrąja puse.

Eirea, man labai gaila, kad turi išgyventi tiek visko dabar, kai turi savo vaikelį...Nežinau, ką Tau patarti - neturiu dar didelės patirties, tačiau neleisk sau gadinti santykių su vyru, kai pykstatės. Nemanau, kad teisinga konflikto metu jo vaiką, dukrą - laikyti ginklu, kad jį įskaudintum. Juk tiek Tu, tiek jis paskui dėl to kenčiat...Nes mylimi ir patys artimiausi žmonės dažniausiai žino visas jautriausias kito žmogaus vietas ir konflikto metu taiko į jas. Bet tai pamažu gadina santykius.


Vilma Mažeikienė, psichologė psichoterapeutė

Patėviai ir pamotės. Kaip susivokti jausmuose?

Vis daugiau porų nusprendžia išsiskirti. Žmonės tuokiasi antrą kartą ir neretai į naują šeimą atsiveda vaikus iš pirmosios santuokos. Tokią šeimą įprasta vadinti sudėtine, o netikruosius tėvus – patėviais bei pamotėmis. Dažnai net neįsivaizduojame, koks sunkus šis vaidmuo.

Didelė kaltės našta

Dėl konsultacijos kreipėsi vyras. Problema: jam sunku bendrauti su podukra. Mergaitė patėvio atžvilgiu nusiteikusi itin priešiškai, elgiasi nekorektiškai, kelia pavydo scenas. Vyro santykiai su mergaitės mama kol kas nuostabūs, bet nuolatiniai kivirčai su podukra kelia grėsmę šeimos laimei. Tik po ilgų konsultacijų pavyko padėti mergaitei suvokti, jog patėvis nusiteikęs geranoriškai ir nesiruošia pakeisti jos tikrojo tėčio.

Dažnai patėviai ir pamotės jaučiasi labai kalti prieš savo vaikus, kad dalį dėmesio turi skirti kitiems. Kalti jie jaučiasi ir prieš savo podukras bei posūnius, kuriems negali atstoti tikrojo tėvo ar motinos. Galų gale kaltė jaučiama ir prieš dabartinį sutuoktinį, kad nepateisinami lūkesčiai ir nepajėgiama gerai sutarti su jo vaikais. Ant pečių užgriuvusi kaltės našta be galo vargina: jautiesi bejėgis ir viskuo nusivylęs.

Savi ir svetimi vaikai

Sakoma, kad tėvai savo meilę vaikams turi paskirstyti po lygiai. Tačiau, kaip rodo praktika, dažnai net ir tikriems vaikams jaučiame skirtingus jausmus. Mums gali tai nepatikti, bet reikia sau pripažinti, jog tokia yra realybė.

Taigi savaime kyla klausimas: kaip mes galime reikalauti, kad patėvis ar pamotė nejaustų skirtumo tarp savo ir sutuoktinio vaikų? Tie skirtumai yra normalus dalykas. Juk savas drabužis visada arčiau kūno.

Žvelgdami į posūnį ar podukrą esame priversti nuolat prisiminti, kad mylimas žmogus kadaise turėjo seksualinių santykių su kitu vyru ar moterimi. Susitaikyti su tuo labai sunku.

Patėviai ir pamotės dažnai išgyvena stiprius jausmus: pyktį, pasišlykštėjimą, apmaudą, nepasitenkinimą ir pan. Jie turi tai slėpti, nes bijo įskaudinti, pakenkti, pagaliau būti klaidingai suprasti. Todėl bendraudami su sutuoktinio vaikais priversti nuolat save kontroliuoti. O tai, be abejo, kelia nežmonišką vidinę įtampą bei nuovargį.

Problemos dėl drausmės

Dažniausia šeimos konfliktų priežastis – nesutarimai dėl drausmės ir tvarkos. Ar galima drausminti vyro arba žmonos vaikus, ar geriau tai palikti jų tikriesiems tėvams?

Atsakymai gali būti keli ir jų ieškoti reikėtų abiem partneriams. Svarbu pasidalyti atsakomybę. Negali drausminti tik vienas kuris, nes jis rizikuoja greitai tapti „blogiečiu“.

Vaikai beveik visada mėgsta manipuliuoti tėvais siekdami patenkinti savo norus. Todėl ypač svarbu, kad sutuoktinių keliami reikalavimai jiems būtų vienodi. Be abejo, ginčai dėl vaikų auklėjimo – neišvengiami. Tikrieji tėvai mano geriau pažįstantys savo atžalas, o patėviai ir pamotės gali tvirtinti, jog iš šalies situaciją jie mato aiškiau. Tačiau tikrai nėra prasmės rungtyniauti, jei iš tiesų siekiate, kad jūsų šeima būtų tvirta.


sena pažįstama -
Džiugu, kad radot bendrą kalbą su vyro dukra...

Sveika.
As galvoju, kad pirmiausia tai tau reiktu pailseti gerai. Gal tureti ramu savaitgali veinai...arba su vyru, be vaiko.
Dabar kiek galima matyti, esi pervargusi, isitempusi, ir todel visa sitaucija matai zymiai sudetingesne, nei gal but...akcentuoju, gal but, yra.

viena negaliu, nes dar maitinu ir negaliu savo maziaus palikt...su vyru irgi, nes jo tiesiog nera
Papildyta:


as kitaip jau negaliu, nes kiekvienas mano pasakymas yra sutinkamas priesiskai...jei pasakau 23 val, kad mazute mes tau torto duosim rytoj, nes jau velu (o ji gan stambi mergaite), o tetis demonstratyviai ideda gabala torto, as suirztu ir dar po to esu apsaukiama mergaites akivaizdoje...tai..

o kiek jai metu, kad ant dietos norit sodint? nebijot valgymo sutrikimu ivaryt?

jai 6 metai, bet nemanau, kad 23 val nakties nedavimas vaikui torto yra sodinimas ant dietos be to ji turi refliuksa ir jai bent pora val pries miega negalima valgyt ir ta as matyt vienintele prisimenu, nes as veziojau ja pas gydytojus...ai...

na tai reikejo anksciau to torto duot ir 6 metu mergaite 23 val gal jau turetu miegot?

Jei ir būna man kažkas panašaus, tokiais atvejais prisimenu, kad vyro vaikui aš nesu motina ir jis ne našlaitis, tad tegu jis daro taip kaip jam atrodo tinkama ir susierzinimą kaip ranka nuima
Nesinervinkit taip, pieno neturėsit, o tada jau Jūsų pačios vaikelis kentės
Tėtis gal ir nebūtų to lišno torto gabalo įdėjęs, bet kadangi įsikišot Jus, tai atsirado puiki proga pademonstruoti, jog tai jo vaikas ir tik jis turi teisę į jį. Manau jis dar ir baiminasi, jog atsiradus Jūsų vaikeliui, Jus visą meilę skirsite tik jam, o jo vaiką imsite engti ir visaip nekęsti ar yra toms baimėms pagrindo, čia jau tik Jus pati žinote. Išsklaidykite jo baimes, nes tie demonai tikrai gali sugriauti santykius

Na ir nebendrauju, jei matau, kad nenori, jei jau atvaziuoja nusiteikusios nebendraut, toliau dirbu savo darbus, o vaikai bendrauja su tevu, juk atvaziavo pas teva, o ne pas mane. Ir nematau as cia jokios tragedijos. Nuo pradziu zinojau, kad vyras su kraiciu ir kad jo vaikams busiu tik drauge, jei jie to nores. Ir nepuoselejau tokiu vilciu kad kai mes susipazinsim as joms labai patiksiu ir mes is kart susidraugausim. Tam kad susidraugaut reikia laiko ir kartais kur kas daugiau nei metu ar dveju.
O del domejimosi ir nesidomejimosi vaiku Jus nepulkit i krastutinumus suraskit aukso viduri. Nes dabar tai atrodo, kad Jus labai stengiates, bet Jusu pastangu niekas neviertina: nei vaikas, nei draugas. Gal klystu???

na tai buvo savaitgalis, buvo ateje sveciu (tik suauge, be vaiku)



nu as gal durna, bet vis galvoju, o jei jai dantys visai isbyres, kas tada? o jei del besaikio ryjimo ateityje bus problemu del svorio? mergaite kompleksuos?

juk nedings ji niekur...rupintis reikes...tiesiog veliau gali buti sunkiau...nu nzn

Tai gal vis tik prioblema Jumyse, o ne vyras kaltas dėl to, kad Jus taip perdėtai rūpinatės svetimu Jums vaiku? Na kaip ir nevisai svetimas, bet vis tik ne našlaitis

ar teisingai supratau, kad atejus sveciams pjaustet torta 23 val ir norejot mergaitei neduot? kai kiti valgys, o jai ziuret, nes jei duosit gabaliuka, tai jau skaitysis besaikis rijimas? tegu laukia 6 metu vaikas ryto? tada tas pats gabaliukas bus OK?