Vyro vaikai

Tai lakioja 3 pametinukai?
Smagu, kad laikotes...isgyvenote ir gyvenate... Gaila, kad tie sunkumai taip uzpuole...linkiu, kad istiesu, viskas tik i jusu nauda isssisprestu su kuom mazesniais emociniais, materialiniais nuostoliais ...

Gyvenu ir as...nepabegau...neesu linkusi taip greit pasiduoti, o ir matyt motyvai, pasirinkimo tokio gyvenimo budo, stipresni uz sunkumus...
tikiu, kad mudvi rastume apie nemazai ka pasikalbeti
Tu teisi, daugelis busimu esamu antruju nenutuokia....koks tai kalnas....kiek jis pareikalauja....bet ir kiek jis duoda...bet juk tik pradejus ridenti ta akmeni, visas vaizdas ima rysketi

Tavuoju atveju, gal atsiribojimas buvo vienintele geriausia iseitis, bet tikrai visoms situacijoms negalima to taikyti. Manau, tikrai ta supranti ir pati.
Manoji situacija - is tokiu. Tad atsribojimo, kaip tokio, kuri mes suprantame kiekvienas, netaikau.
Is konkreciu asmenu ir dabar nesulaukiu to dekingumo, bet as jo ir nelaukiu, ir nesitikiu. Na...o kai kurie asmenys jau dabar dekoja.... nors zinoma, dalis tavo zodziose tiesos istiesu yra...juk as nezinau ateities...belieka tik tikejimas ir viltis...

Ne, bendru vaiku neturim.

Del ridenamo akmens vaizdo . Svarbu, pradejus ridenti, laiku mesti, nes kai manai, kad jau pusiaukele, mesti nenori ( idirbio gaila), o nuridenus dar antra tiek, paaiskeja, kad pries tai buta tik pirmosios stoteles ir mesti dar neparankiau (ir idirbio gaila, ir per pacia krentancio ir zalojancio akmens nesinori). Lieka vienas tikslas: virsune - nuo kurios akmuo ridensis i kita puse ir be pastangu. Cia patarimas toms, kurios ketina pradeti ridenti, bet dar gali isiklausyti i sveikus patarimus.
Kas liecia situaciju skirtumus tai sutinku, kad visos situacijos yra ypac skirtingos, netgi tos kurios is pirmo zvilgsnio atrodo panasios. Todel naturalu, kad ir elgesys jose negali buti vienodas. Visgi, manau kad, ko gero busiu ne tiksliai issireiskusi, kai kalbejau apie atsiribojima. Atsiribojimas, pasak manes, nera koks nors fiziskai isreikstas veiksmas, tai- daugiau emocine busena, kai pati samoningai atriboji save, savo gyvenima, savo mintis nuo to, kas paciai nepriimtina. Na pvz. nepajegiau per n metu as ismokyti kazko tvarkytis, tai ir mintyse spjaunu ir visiskai nuo to atsiriboju, t.y. nors esu pedante, tos konkrecios netvarkos nebematau ir jos nebesieju su galimai priezastiniais dalykais (pvz. kazkieno prigimtimi arba auklejimu arba asmenybes trukumais). Arba pvz. kazkas elgiasi ne taip kaip - as patariau/ man noretusi/ man reikia/ butu protinga/ yra reikalinga visai seimai ir pan. - as atsiriboju ir nebekreipiu demesio, tiesiog nebekalbu ta tema, nebesidomiu, nebematau, nes tai- nebe mano reikalas. Taciau, visas normalus bendravimas vyksta, kartu svenciamos sventes, is mokslu atvykstama savaiciu savaitem atostogu, su podukra vyksta nuolatinis buitinis bendravimas, sprendziami ukiniai klausimai, organizuojami visi butini dalykai. Is sono galim atrodyti net idealiai... Jei jiems reikaligi mano patarimai, jie visada buna ir buna nuosirdus (tokie kokius duociau saviskiams). Taciau teigiamu mano emociju ta kryptimi nera, nuo kitos rusies emociju atsiribojama, todel ju t.p. nera, deklaruoju, kad pamote esu ne savo noru ( faktiskai visiskai isprievartauta situacijos) ir savo adzvilgiu jokiu emociju nereikalauju, iskyrus pagarba, kuri is ju puses privalo buti: 1.del musu poziciju seimoje, 2. del mano padarytu darbu. As nesitikiu jokio dekingumo, jokio gerumo mano atzvilgiu; nesitikiu pagalbos is tos puses, jei kada busiu bejeges padetyje; nesitikiu jokiu geru veiksmu mano vaiku atzvilgiu. Va tai as vadinu atsiribojimu. Bet pilnai tikiu kad tavo, Mjk, situacijai tai netinka, nes net neabejoju, kad tu, kaip ir as kadaise, atiduoti jam savo meile, lukescius, energija ir pacia save. Linkiu tau siame darbe dideliausios vidines stiprybes ir tokio rezultato, kokio tikiesi.


Taciau visoms pamotems, o ypac tik pretendentem i sia neabejotinai sudetinga kategorija, noreciau pasakyti:
1. Vyro vaikai - ne jusu reikalas, ne jusu problemos. Jus uz juos neatsakingos ir jei tik yra galimybe, atsiribokite nuo ju. Pasistenkinkite tebuti jiems tik nieko nereiskianti gera teta. Neikite i emocinius rysius su jais. Jie turi mama ir teti, tai jie turi gaminti jiems valgi, vesti i kina, taisyti dantukus, tikrinti pamokas ir uzklostyti pries miega. Jei jie to nedaro, ne jusu reikalas, rekomenduoju nesikisti, nes l.greitai svetimi isipareigojimai gali tapti jusiskiais + galite buti ne taip suprastos;
2. Vyro vaikai turi neabejotina, nenugincyjama teise i teva, i bendravima su juo ir i islaikyma. Siulau niekada nesigincyti su vyru: del pasimatymu skaiciaus, del duodamu pinigu sumu, del perkamu daiktu, del jusu nuomone per dideliu nuolaidu vaikams ir kitu panasiu dalyku. Atsiribokite. Vienintelis dalykas del ko butina susitarti is anksto - tai vaiku vizitu i bendrus namus skaicius ir laikas bei vaiku elgesio normos. Primygtinai rekomenduociau ivesti grafika ir jo laikytis. Lankymo metu rekomenduociau pamotems uzsiimti joms patinkancia veikla ir siuose vizituose dalyvauti tik epizodiskai, o t.p. is anksto nusiteikti kad visos elgesio normos bus sulauzytos, uzimerkti ir atsiriboti;
3. Pamotems, kurios tures faktiskai auginti vyro vaikus, pries priimant sprendima, siulyciau apmastystyti visas galimybes (o labiausiai skyrybas su mylimu vyru) ir ivertinti ar yra emociskai pajegios si darba atlikti. Drysciau teigti kad visa, ka jiems duosite gero (tiek emociskai, tiek buitiskai, tiek materialiai) yra labdara, visa ka duosite blogo - paskola su didziulemis palukanomis. Per ilgus metus susikaupia didziuliai kiekiai ir vieno ir antro, bet visgi, sekmes.

Galiu tik pritarti Pati taip elgiuosi, kaip autorė nurodė 1 ir 2 punkte ir nei kiek nesigailiu, tai pati geriausia kokia tik gali būti pamotės pozicija. 3 punkto gal neprisireiks

Iš tikrųjų būsimos antrosios, planuojančios susieti savo gyvenimus su vyrais, turinčiais kraičius, turėtų atsispausdinti šiuos punktus ir įsirėminti

Ir aš .
Abiem punktais vadovaujuosi

ir kaip jums pavyksta?
na po musu beveik skyrybu, dabar kazkaip ramiau...bet labai daug aisku, kaip jus cia pataret nuleidziu kad nematau, negirdziu ir pan...bet vis tiek labai sunku

As dar vadinasi mokausi atsiriboti Tuoj dveji metai (tik), kai mes kartu gyvename.
O kaip pvz patartumete elgtis mano atveju: as turiu sunu is pirmos santuokos, mano suzadetinis - dukra, kuri buna pas mus kas antra savaitgali, o jos mamai isvykus - ir istisomis savaitemis. Dukrai 6, mano sunui 3. Tai toks vaiku amzius, kai reikia jiems daug demesio, juo labiau, kad jie kaip ir nukenteje - tevai ju issiskyre. MAno sunus is viso tevo nepamena, nes mates, kai jam buvo apie 1.5 metuku. TAi maniskis draugas jam yra kaip tevas, ir dziaugiuosi, kad teviskai su juo elgiasi - padeda jam apsirengti, esant butinybei paima is darzelio be manes, pabuna dviese, jei man kur reikia vienai iseiti, gali paduoti valgyti, paguosti, subarti, sudrausminti... Tai jis kaip ir neatsiriboja, ir man tai yra gerai, sunui gerai. O as tureciau atsiriboti nuo jo dukros? Pakviesti savo vaika valgyti, o mergaites ne?(jei tik vaikai nori uzkasti), nupirkti sulciu savo vaikui, o mergaitei ne? Ar imanoma taip? Gal tai krastutinumai?

Matosi, kad neatidžiai perskaitei pirmą punktą ir viską labai buitiškai supratai. Atsiriboti - tai nereiškia ignoruoti vyro vaikus. Būk jiems gera teta, bet nesistenk pakeisti jam jo mamos, užsikrauti vaiko globą ir pan., nes jie nėra našlaičiai. O kas liečia kvietimus valgyti, tai juk nebūsi bloga teta ir būtinai pakviesi besisvečiuojančią mergaitę kartu papietauti. Ar ne? Na aš su vyro vaikais dar ir sausainių, pyragų kartu prisikepam, vaikam pramoga, o ir man lyg ir hobi
O tavo vyras ir negali kitaip elgtis su tavo vaiku, juk jus visi gyvenate po vienu stogu vienuose namuose. Kaip tik apie tai ir rašė autorė trečiame punkte, kad gyvenant kartu su sutuoktinio vaikais iš pirmos santuokos, tu nori nenori gauni dalyvauti labdaroje, nes tai ką gero duosi ir atiduosi svetimam tau vaikui gali ir nesulaukti ateityje grįžtamojo ryšio ar net paprasčiausio dėkingumo, o ką blogo jam iškrėsite, viskas grįš su kaupu didesniu, nei buvote nusipelnius. Taip jau yr su tais vyrų vaikais, o ir su savais visokių cirkų būna
Ar aiškau dabar?

Taigi prasom skaityti atidziau... Kaip tik ir buvo pasakyta kad "atsiribojimas" nera fizinis o daugiau psichologinis... tuo tarpu tarp zmoniu vyksta normalus bendravimas ir yra normalus kontaktas.
Jeigu TB dukra su jumis nuolat negyvena, tai jums turetu butu labai paprasta ziureti i ja kaip i svecia. O juk sveciui visada sengiames itikti, pasiulyti skaniausius kasnelius, paguldyti i minksciausia lova, o anksciau ar veliau sveciai isvaziuoja ir vel gyvenimas teka sava vaga

puikiai suprantu ka tu sakai, ir pritariu, bet is tiesu, mano situacijoje, tai ne tas kelias. Jeigu buciau maciusi, kad reikia ji rinktis i del saves ir del kitu, buciau taip ir padariusi. Dabar, yra kaip yra, ir nuridenusi ne viena stotele, vis dar matau prasme...gal tai naivumo israiska...bet yra kaip yra.

Ypatingai dabar skaitydama tavo postus jauciu dideli neaprepiamai gilu liudesi...o gal tiksliau nusivylima....ir gal delto, skaitant tavo mintis, susidaro grieztumo, kategoriskumo ispudis

as isivaizduoju tas merginas, kurios dar tik gal but pradeda eiti situom keliu, skaitancias tavo posta. Isivaizduoju, kad joms gali kilti sokas BET, tai nera blogai, nes tiesiog tu parasei visa teisybe be roziniu spalvu...o ar kada nors paveikslas be sviesiu spalvu atrodo grazus? Cia tik siaip, alegorinis nukrypimas...

Apskritai as manau, kad reikia tureti drasos pradejus eiti situom gyvenimo keliu ir juntant, kad jis tikrai nera skirtas kelias, mest ta akmeni, apsisukt ir eiti savu keliu....Gal but, butent del tos drasos trukumo, tiek daug moteru lieka amzinais sizifais...

Is tiesu, kai prisimenu, ka rasei pries pora metu, o tai buvo faktiskai tas pats kaip ir dabar, tikiu,kad jusu seimos atveju tas kelias - teisingas ir ko gero vienintelis teisingas. Ir dziaugiuosi, kad yra zmoniu, ne tik sugebanciu tai padaryti, bet ir tikinciu, kad tai ju kelias. Netgi, turiu dvi versijas kodel musu, dvieju faktiniu pamociu poziuriai i ta pati dalyka sutampa ne iki galo. Kadangi pati jau nuridenai daug stoteliu, tai atsakingai zinai, ka darai ir ka kalbi ir apie ka kalbi, tai belieka tau tik palinketi kuo nuozulnesnes ikalnes ir kuo didesnio TB indelio ridenimo procese...
su paskutiniu teiginiu.

O tu nenuleisk kad nematai, negirdi ir pan. bet NEMATYK, NEGIRDEK, NEZINOK ir ATSIRIBOK.
Kaip matau, turit bendra vaika, atsimink, kad uz ji ir jo gerbuvi butent TU atsakinga, todel butina tvarkyti santykius, o ne skirtis. Jo , jo vaiku nepakeisi, keisk savo poziuri. Vyro vaikai niekur nedings. Vyro vaikai - ne jo praeitis, jie jo -praeitis+dabartis+ ateitis.
O kaip pavyksta kitoms- cia issamiai nagrinejima: ne tik akimis permesk sias zinutes, bet idemiai perskaityk. Gal tai ir vienas is keliu, bet jis is desimties metu tikros pamotes patirties.

aciu

Ramybes tavo sirdziai...