Vyro vaikai

#61
Jau baisu darosi skaityti kai kurių pasisakymus doh.gif Net didžiausi nusikaltėliai nusipelno atleidimo, šanso pasitaisyti. O čia - tik maža mergaitė blink.gif Ką ji tokio blogo padarė? Ji tik nori būti mylima. Ar tai nusikaltimas? Nepatinka elgesys, tai yra auklėjimo priemonės, teigiamas pavyzdys, kalbėjimas... Kaip pačios jaustumetės, jei jūsų vaikytėje atsisakytų artimiausi žmonės?
Atsakyti
#62
QUOTE(Mirėja @ 2007 05 28, 20:38)
Moonte, tu esi išskirtinė. Žemai lenkiu galvą. Tik kad ne visos taip gali. Tai nereiškia kad jos yra blogos. Na negali ir viskas. Beto, tai nereiškia, kad ta pati Dublin negalėtų įsivaikint ar globot. Jau bandžiau rašyt, vaikas toks pat žmogus. Juk ne su kiekvienu vyru galėtum gyvent, ne su kiekviena moterim galėtum draugaut. Gyvenime buvo toks etapas- įsimylėjau svetimus vaikus. Puikiai suprantu, kad galima pamylt svetimą vaiką. Bet tai naturalus procesas, širdžiai neįsakysi. Neįsivazduoju, kaip pasielgčiau Dublin vietoje  verysad.gif Tikiuosi niekada ir neteks to patirt. Bet, niekada nesakyk niekada. Vieną akimirką buvau labai arti. Supratau, kad man tai būtų be galo sunku, nežinau ar galėčiau. Tikrai nežinau.


Man tai norma. Mane supa tokie pat žmonės, o kiek čia rašančiu mergaičių, jos panašiai mąsto kaip aš. Vadinasi tokių žmonių yra ne vienetai.

Nežinau, man mūsų diskusija primena, kai aklam bandai papasakoti, kas yra saulėlydis, kurčiam, padainuoti dainą, nebylų mokyti teisingai tarti anglų kalbos žodžius. Jei žmogus nenori, jo nepriversi. Jei miega žmoguje gėris jo neprižadinsi. Žmogus tai turi norėti daryti, bent pradžioje pasistengti.

Gaila vaiko.

Dublin, jei kas rašyk asmenine žinute, pasitarsiu šeimoje, negaliu priimti savarankiškai sprendimo, turiu gauti šeimos pritarimą. Yra žmonių, kuriem vaikutis nebus našta. Jei manieji pritars galėsim tartis apie vaiko perėjimą į mano šeimą. Kaip sakoma nuo kalbų prie darbu.

Nematau prasmės toliau diskutuoti.
Ramybės jūsų namam, ir santarvės su savo sąžine...

Atsakyti
#63
Jei tokių žmonių būtų ne vienetai, tai vaikų namų nebūtų, o čia rašančios merginos jau būtų po kelis įsivaikinusios. Nes parašyt yra daug lengviau nei padaryt.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mirėja: 28 gegužės 2007 - 18:58
#64
QUOTE(Mirėja @ 2007 05 28, 08:59)
Visi gyvenam vieną kartą, Dublin irgi.

Mireja, ar pati turi vyruka su kraiciu?

QUOTE(suntea @ 2007 05 28, 13:29)
Šiaip turėtų būt nelengvas gyvenimas su pamote...

Cia konkreciam atvejui taikai ar aplamai kalbi? g.gif

QUOTE(pavasare @ 2007 05 28, 15:58)
Bet gi ne svetimas tas vaikas, o jos mylimo vyro doh.gif Pati pasirinko žmogų su praeitimi, tai turi ta praeitį priimti tokią, kokia jinai yra. Ir neturi jokios teisės stengtis tą praeitį išbraukti.

visiskai nesutinku su tavim pavasare.. jau kai kurios atrase i tavo posta.. as dar tik notiu pasakyti, kad buna pavyzdziu kai priimama vyro praeitis ir ji jokiu budu neisbraukiama, bet pries pradedant rimtus santykius vyrui duodama zinot, jog jo vaiko neaugins.. priziures vaikui atvykus, keps kaip kazkas sake tuos "papildomus" kotletus, apipirks, apdovanos siluma meile ir pan..
O va susikloscius tokiai situacijai bac ir neturi kur dingt kaip tik priimti vaika su susiformavusiu charakteriu, susiformavusiu ne per geriausiu poziuriu i naujaja seima ir t.t.

As zaviuosi kad dublin24 prieme ta mergaite i savo seima jau turedama savo du vaikus.. reikia tik kad pabandytu mergaite "prisijaukinti".. ta turi daryti ne tik ji bet ir jos vyras.. aj kartojuos jau..

Moonte, tu saunuole 4u.gif bet ne daug ant svieto tokiu geru zmoniu.. tad nenorek kad visos butu tokios geros kaip tu.. Pas moteris gerio ir meiles krepselis skiriasi, pas vienas jis pilnesnis pas kitas jis tustesnis.. kitos moterys net apie savo nuosavus vaikucius pagalvot negali.. na yra kurios nemegsta ir net nenori ir net negalvoja turet vaiku..
Atsakyti
#65
QUOTE(Supo @ 2007 05 28, 22:24)
Mireja, ar pati turi vyruka su kraiciu?


Taip, o ką? Bet mano situacija visai kitokia.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mirėja: 28 gegužės 2007 - 22:07
#66
Noreciau tema pakreipti truputi kitu kampu.Skaitant visu pasisakymus,nesvarbu,kad jie ir nevieningi,taciau visi sutariame del to,kad vaiku rupintis ir ji myleti yra suaugusiojo atsakomybe.Taciau nuskambejo ir mintis,jog suaugusieji yra tie patys vaikai,kurie savame bagaze turi visa savo vaikyste su ivairiais isgyvenimais (maloniais ar skaudziais),su meiles,o gal ir prievartos pedsakais.Ir kadangi mes visi (dauguma) esame savotiskai "suluosinti", sunku mums buti tais "idealiais" suaugusiais,kurie sukuria roju visiems vaikams.Islinksniavome cia Dublin (nepyk,tiesiog tavo istorija buvo kaip medziaga diskusijai) ir nepagalvojome,o gal pagalvojome,bet neparaseme,kad gal but ir jai paciai gyvenimas atseikejo ne pati saldziausia vaikystes kasni.Gal but,prisiimdama savo vyro mergaite,ji norejo,kad jos gyvenimas nebutu toks,kaip jos buvo?O ar jai pavyko (pavyks),sunku pasakyti,bet drasa pameginti irgi yra laimejimas.Ir iseinant is to,kad mes esame tie patys vaikai,nera labai tikslinga imti ir "suesti" zmogu,kuris dar iesko pagalbos,patarimo,kelia problema aiksten,kad ja issprestu.Gerai,ne pacius graziausius zodzius pasake,bet kas neklysta?Kartais geras apsizodziavimas reikala taip pastumi i prieki,kad net isivaizduoti nebuvo galima.Psakyti garsiai,reiskia padaryti zingsneli priekin.

Ka norejau pasakyti?

Ar imtis suaugusiems atsakomybes uz vaika,jei jo galimybiu padeti potencialas yra imazas,tarkim is tos vadinamosios rizikos grupes (vaikyste be meiles,prievarta,vaiku namai)? Ar galime mes kaltinti tokius zmones?

Atsakyti
#67
Marii, gražiai parašei 4u.gif

Nežinau, bet aš manau, kad vaikystės, ypač ankstyvos, poveikis tolimesniam gyvenimui dabar yra labai pervertintas.
Atsakyti
#68
QUOTE(Mirėja @ 2007 05 29, 09:34)
Marii, gražiai parašei  4u.gif

Nežinau, bet aš manau, kad vaikystės, ypač ankstyvos, poveikis tolimesniam gyvenimui dabar yra labai pervertintas.


Ka tu laikai ankstyva vaikyste g.gif

Atlikdama praktika vaiku namuose,girdejau kalbant,kad vaikuciai iki triju metuku dar yra nesuzaloti,juose dar neisigyvenes apleistumo bei priesiskumo pasauliui jausmas.Jie dar atvirai pasiduoda silumai,meilei,svelnumui.Tuo tarpu vyresneliai jau turi apsaugos mechanizma,kuris paprastai pasireiskia pykciu,nepasitikejimu bei uzsidarymu.Jiems susildyti jau reikia daug daugiau pastangu.

Jei paziureciau i savo seima,tai mano mama neturejo normalios seimos.Kokie rezultatai?Tiesiog ji nemyli saves,neturi savo vertes,meile suvokia tik kaip maista,apranga bei gyvenamaja vieta.Ar galiu ja kaltinti?Ne,nes ji neturejo viso sito ir jai atrode (-o),kad to ir gana,kad tai yra meile.

Taigi,as linkusi manyti,kad vaikyste turi nemaza itaka tolesniai zmogaus pasauleziurai.
Atsakyti
#69
QUOTE(Mirėja @ 2007 05 28, 19:46)
Taip, o ką? Bet mano situacija visai kitokia.


nieko.. tik siaip paklausiau.. ax.gif taip ir maniau, kad pati turi kazka panasaus patirti kad suprastum ir taip "arsiai" uztartum dublin24 rolleyes.gif
Atsakyti
#70
QUOTE(Supo @ 2007 05 29, 22:47)
nieko.. tik siaip paklausiau..  ax.gif  taip ir maniau, kad pati turi kazka panasaus patirti kad suprastum ir taip "arsiai" uztartum dublin24  rolleyes.gif


Na, kad žinok mano situacija nei iš tolo neprilygsta. "Kraitelis" gerai paaugintas, turi normalią mamą, močiūtes iš abėjų pusių, tetas, dėdes, tikrai nėra visų pamestas ir paliktas vaikas. Jau, aišku, net ir ne labai vaikas.
Papildyta:
QUOTE(marii @ 2007 05 29, 21:34)
Taigi,as linkusi manyti,kad vaikyste turi nemaza itaka tolesniai zmogaus pasauleziurai.


Įtaką, aišku, turi, bet ta įtaka labiau priklauso (mano nuomone) nuo asmeninių savybių ir tik tada nuo aplinkybių. Vienas nemylimas vaikas galvos: "manęs nemylėjo, bet už tai aš visą širdį atiduosiu vaikams (saviems, o gal ir svetimiems), kad jie nepatirtų to, ką man teko patirt". O kitas visą gyvenimą dejuos: "ak, mano tėvai man neprirko krūčiausių mobiliakų, aš niekam nebuvau rekalingas, nieko keisto kad man meilei nesiseka". Čia, aišku, kraštutinumai, bet asmenybė man rodos yra svarbesnė, nei aplinkybės.

Kalbu apie vaikus turėjusius nors šokią- tokią šeimą. Dėl vaikų namų aukletinių nedrįstu spręst, nes jau tikrai jų vaikystė labai skiriasi nuo daugumos vaikų, net ir gyvenančių su na, kaip čia, nevisai tinkamais, tėvais.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mirėja: 29 gegužės 2007 - 22:16
#71
Perskaiciau visa diskusija ir matau tik viena iseiti:

Kad ir kaip bebutu sunku, Dublin turi susitaikyti su tuo, kad ju namai = jos vyro namai = jo vaiko namai. Ir jo vaikas, o tuo labiau mazametis vaikas, turi 100 proc teise gyventi savo tevo namuose. Belieka tik susitaikyti su tuo faktu, ir pasistengti kad konfliktiniu situaciju butu kuo maziau ir atmosfera namuose butu kuo geresne. Na nezinau, gal maziau bendrauti su tuo vaiku. Ir, kaip kad cia kalbejote, jeigu jau Dublin per sunku iskepti ta papildoma kotleta (cia kalbu visai be ironijos, nes pati esu susidurus su tokia situacija), tada ta kotleta privalo iskepti Dublin vyras. Pirmiausia JIS turi rupintis savo vaiku. O Dublin jau pagal galimybes. Viena diena daugiau, kita diena maziau to rupescio.
Visa kita ka cia paminejote - atsisakyti teisiu i vaika ir atiduoti i vaikinimui ar svetimiems zmonems, nu nepykit, bet visiska nesamone doh.gif .

Zinau kaip tas yra sunku. Pati irgi su savimi kovoju del to paties ir per save kiekviena karta lipu. Tikuosi kad kada nors pavyks smile.gif . Taip kad stiprybes 4u.gif
Atsakyti
#72
QUOTE(Tigris @ 2007 05 30, 10:55)

Zinau kaip tas yra sunku. Pati irgi su savimi kovoju del to paties ir per save kiekviena karta lipu. Tikuosi kad kada nors pavyks smile.gif . Taip kad stiprybes 4u.gif


O TB vaikai su jumis gyvena g.gif

Savu neturite g.gif
Atsakyti