Mane po pusantru metu draugystes paliko vaikinas. Dvi dienas nieko daugiau neveikiau, kaip tik verkiau, bendravau su bendramintemis is SM. Po to nusprendziau, kad jau gal gana save zlugdyt, gailetis, kad jau nebegaliu sedeti tame liune, kuriame buvau..
Susiradau du darbus. Dirbdavau ir tebedirbu taip - visa para viesbutyje, dvi dienos po 12 val soliariume ir viena laisva. Tada maratonas is naujo. Esu nusikalus, emociskai pervargus, bet bent neturiu laiko verkti, saves gailetis, nes nuolat esu tarp zmoniu. Viename darbe yra neblogu vyruku, kurie pakelia man nuotaika savo komplimentais, kad esu grazi, maloni, su manimi smagu ir linksma bendrauti. Kitame darbe pries 3 sav. vienas vaikinukas paliko mano kolegems savo telefono numery, kad man perduotu. Vos prisiverciau jam parasyti ir padekoti uz demesy. Nuejome po dvieju savaiciu y pasimatyma. Y dar kita. Ka gi, patiko, ir net labai
Tad niekada negali zinoti, kur taves laukia staigmenos. Jos uzklumpa, kai esi joms visiskai nepasirengus. Bet tada jos buna pacios maloniausios.
Neuzsidaryk savyje, nebijok skausmo, vienatves. Kai su jais susidraugauji, jie nebekankina, kartais net pravercia
Beje, per ta savo eks praradau visus draugus. Visur ejau viena. Pamazu ygijau nauju draugu.
Tad auksciau nosiuka, paziurek, kiek cia patarimu ir palaikymo sulauki

Nesi viena, tad tokia ir nesijausk