Pipe, zinok ir as pirmakart gulejau ligoninej su sita angina, nepazistu zmogaus, kuris butu labiau bijojes uz mane

Is nezinojimo buvau prisigalvojus visokiausiu baisybiu, kaip ten bus, iskaitant visas baimes del narkozes (nepabusiu, atjungs bet viska jausiu ir pan.). Jei reiketu vel gultis i ligonine operacijai, TIKRAI taip nebijociau, ten viskas daug paprasciau ir maziau baisu, negu mes prisigalvojame iki to!
Guldamasi i ligonine veziausi ir ko prireike:
siuntima operacijai, tyrimus, pasa, sodros pazymejima;
pizama, slepetes, sportini kostiuma (po to, kai jau pasijusi geriau ir noresi islisti is pizamu);
popieriniu ranksluosciu (po operacijos bus negalima ryti seiliu, o ir veliau skaudes ryti - kad nepritruktum ligonines duodamu - as labai pritrukau, sunaudojau savo kokius 3 rulonelius), tualetinio popieriaus, dantu sepeteli su pasta, kitas naudojamas higienos priemones;
vaistu nuo skausmo (ligoninej jie siule tik diclaka - kuriam, kaip paaiskejo ligoninej, esu alergiska, ir analgina bei paracetamoli - kurie pooperacinio skausmo nelabai nuima) - po pirmos bemieges nuo skausmo nakties isgerus paracetamolio, man vyras atveze Nimesilio - labai gerai padejo (ligonine neturejo);
Pora buteliu negazuoto vandens (labai noresis gerti, deja ligonine neatnes). Savo maisto ka turejau nieko nevalgiau: bananai LABAI grauze, net kokias 10 dienu, jogurtai nemaloniai salde. Ligonines maistas pirmas kelias dienas atrode pats tas. Veliau is namu atnese vistienos sultinio, kisieliaus (viskas sumalta blenderiu, kad gerklei butu kuo svelniau) - labai tiko.
Ir pabaigai: grynu pinigu man neprireike, nes niekas, nei operuojanti gydytoja, nei anesteziologe grieztai neeme..Pasirodo dar ir taip buna...Veiksmas vyko Santariskese.
Sekmes, tikrai nebijok, as 2 sav. po operacijos - viska valgau, nieko nebeskauda, taip kad jeigu reikia - tik pirmyn.