QUOTE(mireja @ 2007 08 06, 13:04)
Tikrai pritariu, Vijurka,atskleisk paslapti kaip igijai tokios gyvenimo isminties ir kaip išmokai ja vadovautis. Tikriausiai tai ivyko palaipsniui. Pasidalink... 

mireja, nėra jokios paslapties. Yra požiūris. Kai pasikeis požiūris į netektis, kaip į pamokas, kurias turime išmokti, tada keisis ir požiūris į siunčiamus mums dalykus. Kaip kitaip, iš kur gyvenimo patirtis jei viskas bus gerai,kaip iš pypkės?


Negalime kontroliuoti kitų žmonių ir įvykių. Esame atsakingi tik už save.
QUOTE(winia @ 2007 08 06, 13:12)
Nu aš skaitau skaitau, bet niekaip nesuprantu, kaip džiaugtis tą dabartine akimirka, jei nėra jokio džiaugsmo? Kuo džiaugtis? Egzistavimu? Koks gali būti džiaugsmas, kai sieloj skylė skaudančiais pakraščiais?
tai, kad esu gyva, manęs nedžiugina, o greičiau kelia nuobodulį.
tai, kad esu gyva, manęs nedžiugina, o greičiau kelia nuobodulį.
winia, o ką darai, kad nebūtų nuobodu gyventi? Užsidaryti fazėje "nėra kuo džiaugtis" per ilgai, yra pavojinga ir patikėk, niekam nereikalinga. Pasiryžimas tikėti savo sėkme, laime yra didelis žingsnis sėkmingo gyvenimo link. Po to seka pastangos ir kasdieninis darbas, kad tai pildytųsi. Niekas iš niekur neatsiranda. Pasikeitimai, įvystantys mūsų gyvenime, gimsta iš kančios, bet tą esmę mes suprantame dažnai praėjus jau kuriam laikui.