Mano dukrytė išėjo

#97
QUOTE(ajuka @ 2007 09 26, 14:00)
dabar man jau net darbas nepadeda, nebegaliu susikaupt unsure.gif
negalvojau kad esu tokia silpna...
jauciuos taip, lyg man depresija butu, esu ja sirgus... atrodo sitas vaikelis turetu man suteikti dtiprybes, bet yra atvirksciai,nekenciu saves...


Labai norėčiau tau padėti, tik nežinau kaip. Nepasiduok. Pamatysi viskas bus gerai, gims mažylis ir gyvenimas taps šviesesnis. Tu juk dabar esi labai reikalinga savo stebukliukui wub.gif
Atsakyti
#98
aciu 4u.gif as ir noriu sau padeti... galvoju gal nuvaziuot i kokia sanatorija, pakeist aplinka.. nes pas tevus ar draugus vaziuot negaliu, ten jie visi savu problemu turi ir visad mane kaip kempine naudoja, o as paskui pergyvenu...
Atsakyti
#99
QUOTE(ajuka @ 2007 09 26, 14:24)
aciu 4u.gif  as ir noriu sau padeti... galvoju gal nuvaziuot i kokia sanatorija, pakeist aplinka.. nes pas tevus ar draugus vaziuot negaliu, ten jie visi savu problemu turi ir visad mane kaip kempine naudoja, o as paskui pergyvenu...


Jei yra galimybė, tai taip ir padaryk, gal tikrai padės. Man, po dukrytės laidotuvių praėjus 4 mėnesiams pavyko išvykti į Egiptą. Aišku aš ir ten kiekvieną dieną galvojau apie tai, bet nauji įspūdžiai, kita aplinka, dažniau leisdavo užsimiršti ir atitrūkti.
Atsakyti
#100
galimybe tokia, kad pinigu tam gal ir nelabai tureciau, bet ka darysi, reikia gi kazkaip kapstytis, nes laikas eina ir ziuriu kad man vis blogiau, pagereja tik retkarciais, o baime vis dideja.
daugiau nesugalvoju ka daryt, pas psichologa manau neverta eit, esu jau buvus, nepadejo man anksciau, tai vargu ar padetu dabar.
Atsakyti
#101
QUOTE(ajuka @ 2007 09 26, 14:53)
galimybe tokia, kad pinigu tam gal ir nelabai tureciau, bet ka darysi, reikia gi kazkaip kapstytis, nes laikas eina ir ziuriu kad man vis blogiau, pagereja tik retkarciais, o baime vis dideja.
daugiau nesugalvoju ka daryt, pas psichologa manau neverta eit, esu jau buvus, nepadejo man anksciau, tai vargu ar padetu dabar.


Man asmeniškai geriausias psichologas buvo šis skyrelis. Juk ką gali pasakyti tau žmogus, kuris to nepatyręs. Nebent kvailai linksėti galvą ir kartoti vadovėlines frazes.
O ta baimė lydės visą nėštumą, gal tik kiek lengviau taps, kai pradėsi jausti judesiukus. Svarbiausia per daug jos neįsileisti, neleisti jai užvaldyti. Man ir būdavo tokių silpnumo akimirkų, kad pati sau sakydavau, viskas nebegaliu, nebenoriu nieko.
Kartok sau, kad tu stipri, kad tu gali, juk dėl savo vaikučių mes bet ką galim padaryti. Leisk sau tuo patikėti. Neleisk užvaldyti mintims, kad tu silpna. Nes mes stiprios, labai stiprios, jei jau sugebėjom visa tai ištverti.
Atsakyti
#102
Judesiukus pajauciau si savaitgali, tai dar del to ir prasidejo dar didesnes baimes. sekmadieni visa ryta jauciau kaip maziukas stipriai males pilveli ir...viskas, siryt nakti prabudau ir emiau laukt kol vaikelis sujudes ir nieko... nicnieko nejauciu,nei krust unsure.gif kaip tada pajauciau ir nejauciu, tai ir panikuoju, juk kada mano lelyte mire irgi nebejauciau judesiuku...
pradzioj bijojau, kad nesivysto, dabar bijau kad mire verysad.gif
dar prisidejo man nervu su genetikais. nuejau, pasidariau tyrimus, gyd sake, kad pagal echoskopa viskas gerai, o pirmadieni pasiemiau triple testa, o ten padidejus rizika daunui, bet durniausia kad ta rizika paskaiciuota pagal du nestumo laikus, mat neaisku, kiek tiksliai laiko mano vaikeliui... paskambinau gyd, o ji sako, nu tai ateikite ketv bet neaisku ar as busiu, nes mano mama labai serga unsure.gif nu zodziu...susinervinau...grynai del tokio poziurio..as suprantu, kad jiem gydytojam mes eilines pacientes, bet man vienodai. as ir taip del visko pergyvenu ziauriai ir kiekviena smulkme mane is veziu musa...
Atsakyti
#103
QUOTE(ajuka @ 2007 09 26, 15:14)
Judesiukus pajauciau si savaitgali, tai dar del to ir prasidejo dar didesnes baimes. sekmadieni visa ryta jauciau kaip maziukas stipriai males pilveli ir...viskas, siryt nakti prabudau ir emiau laukt kol vaikelis sujudes ir nieko... nicnieko nejauciu,nei krust unsure.gif kaip tada pajauciau ir nejauciu, tai ir panikuoju, juk kada mano lelyte mire irgi nebejauciau judesiuku...
pradzioj bijojau, kad nesivysto, dabar bijau kad mire verysad.gif
dar prisidejo man nervu su genetikais. nuejau, pasidariau tyrimus, gyd sake, kad pagal echoskopa viskas gerai, o pirmadieni pasiemiau triple testa, o ten padidejus rizika daunui, bet durniausia kad ta rizika paskaiciuota pagal du nestumo laikus, mat neaisku, kiek tiksliai laiko mano vaikeliui... paskambinau gyd, o ji sako, nu tai ateikite ketv bet neaisku ar as busiu, nes mano mama labai serga unsure.gif nu zodziu...susinervinau...grynai del tokio poziurio..as suprantu, kad jiem gydytojam mes eilines pacientes, bet man vienodai. as ir taip del visko pergyvenu ziauriai ir kiekviena smulkme mane is veziu musa...


Nepanikuok taip. Juk kleckiukas dar nedidelis ir ne visada jo judesiai jaučiasi. Labai gerai atsimenu kaip pirmąkart pajaučiau savo mergytės judesiukus. Tuo momentu buvo labai sunku ir liūdna, sėdėjau ir verkiau, ir staiga pajutau kaip kažkas baksnoja į šoną, tarsi norėdama paguosti.
O kas dėl Dauno sindromo, tai mano draugei buvo rizika 1 prie 100, bet gimė sveikutė mergytė. O tu Vilniuj pas genetikę vaikštai? Jei taip tai yra ir kita, gal pas kitą pasiprašyk.
Atsakyti
#104
jo vilniuje. del to tyrimo tai ne tas rezultatas mane taip sunervino, o pati situacija... tiesiog neadekvaciai reaguoju i jas, be reikalo stresuoju
Atsakyti
#105
QUOTE(ajuka @ 2007 09 26, 15:54)
jo vilniuje. del to tyrimo tai ne tas rezultatas mane taip sunervino, o pati situacija... tiesiog neadekvaciai reaguoju i jas, be reikalo stresuoju


Tikiu, kad tokie dalykai dabar ypač erzina. Negana, kad ir taip sunku, tai dar vis kažkas kliūna. Na bet laikykis ir tikėk. Tau dabar labai sunku, bet kai jau laikysi savo mažuliuką ant rankų, šitie sunkumai pasimirš 4u.gif O šiuo metu pasistenk padaryti viską kas geriausia tavo pilvuko gyventojui wub.gif
Atsakyti
#106
QUOTE(ajuka @ 2007 09 26, 12:34)
labai labai stengiuos...ir dar labiau liudziu,nes neiseina man nieko verysad.gif  siaubas, apsizliumbiu del nieko, norisis pabegti, pasislepti... nezinau kur. niekur nera ramybes... ir man ir vaikeliui taip norisi but ramiai, bet as nebegaliu...
per mazai laiko... be ka daryt? gydytoja pasake, kad matyt taip lemta kad apimtu depresija kokia ar pan, tai kaip kompensacija, bet kad as jauciu, kad man negera dabar daug labiau nei kai gyvenau vien mintim, kad netekau savo angelo... dabar istisai vaidenas kad mire ir sis vaikelis. negaliu, nekenciu saves, kad nesusitvarkau.buvau tokia stipri, o dabar baigiu paluzt... verysad.gif

jetau, Ajuka, skaitau ir verkiu.
Laikykis mažute, gal galiu kažkaip padėt?
Nežinau, ką tau pasakyt. Na kažkaip tvardykis, juk mažulis taip viską jaučia ir girdi, matai, tu jau jauti kaip jis juda. Tu be galo jautriai reaguoji. Na kažkaip pasakyk sau, kad bus kaip bus, viskas bus gerai. Nieko jums neatsitiks. Bet turi būti pasiruošusi ir blogiausiam. Na kažkaip kažkaip. kažkaip pasistenk užsimiršt kaip niekur nieko.
Jetau, nežinau, na gal galiu padėt? ...
Atsakyti
#107
karosiuk aciu:4u: pagalba as randu didziausia cia, is jusu, nes tik jus galite isivaizduoti mano skausma ir liudesi...ir baime... cia galiu parasyti, bent kazkur issilieti ir man ramiau.
kaip nors...
planuoju nusipirkt toki daikciuka is uzsienio ir atsisiust kur galima klausyt vaikucio sirdutes... zinau, kad tai jau paranojiska, bet ka darysi, kad as taip jauciuosi... o juk dar tik nestumo pirma puse, baisu ir pagalvot kas bus veliau..
Atsakyti
#108
ajuka jau tavo mazuteliui 16sav kaip smagu smile.gif
galiu isivaizduot kaip tave grauzia nerimas
mums butinai reik dar vieno, nes sunukui taip istrigus musu sesyte, labai bijau , kad tai neturetu blogu pasekmiu .... bijau vien minties apie nestuma ...
po 2sav vaziuosiu pas gydytojus , ziuresim ka jie prognozuos,patars... vien del to jau naktim sunku uzmigt
laikykis ajuka- nelaimes kurios nepalauzia ,padaro mus stipresniais
Atsakyti