QUOTE(Daivuske @ 2007 07 10, 10:45)
Sveikos visos
Labai džiaugiuosi dėl Toniuko ir Saulėsmamytės. Ernestulka, ar jie ne Apskrities ligoninėj guli, buvusioj Trečiojoj. Man ten patiko kai gulėjome su Akvile praeitą vasarą, tikrai jautėme personalo rūpestį.
Trude, mano nuomone, dukrytę geriau leisti į darželį su sveikais vaikais. Kaip ir kitos rašė, mūsų vaikučiams labai svarbus bendravimas. Jie labai mėgdžioja, ir aišku geriau, kad mėgdžiotų sveikesnius. O sveikieji vaikai priima tai kaip normalų dalyką, tiesiog truputį kitokį vaiką ir tiek. Ir sveikiesiems visokių nuotykių atsitinka, kad ir su puoduku. Tėvų reakcija būna visokia. Bet aš paaiškinu, kad tai neužkrečiama ir jų vaikui tikrai nieko neatsitiks, o jų vaikas išmoks tolerancijos ir užuojautos.
Aišku, su darželio radimu yra problema, nes nieks nenori priimti neįgalaus vaiko. Mums pasisekė, nes darželio vėdėja yra šeimos draugė, tikrai aš jai be galo dėkinga, kad priėmė, ir auklėtojoms už kantrybę. Reikia pripažinti, kad su Akvile iš pradžių buvo joms problemų. Mūsų sindromui būdinga padidintas aktyvumas ir nesusikaupimas. Taip iš pradžių ir buvo su Akvile, kol viskas aplinkui buvo nauja, po to, kai ėjimas į darželį tapo rutina, ji apsiramino. Bet vistiek auklėtojoms, o dabar ir mokytojai reikia kreipti papildomą dėmesį. Akvilė, dar kai ne viską valgo, tai purkšdavo maistą ant auklėtojos. Aišku, kad menkas malonumas. Bet reikia ieškoti. Aš mokyklą radau jau be pažįstamų pagalbos. Psichologinė-pedagoginė tarnyba atsižvelgia į vaiko pasiektą lygį ir jeigu įmanoma, rekomenduoja integrciją. Bent Kaune, tai pataria kas galėtų priimti. Pagaliau įstatyymais yra numatyta privaloma integracija, jeigu tėvai to pageidauja, bet kas iš to. Darželis ar mokyklą turi laisvanoriškai, sąmoningai priimti neįgalų vaiką, žinoti ir suprasti kad turės su juo tam tikrų problemų, o tėvai suprasti darbuotojus, kad tai jiems papildomas darbas.
Ir niekada nereikia slėpti tiesos apie vaiką. Aš visada ir visiems tiesiai šviesiai, ramiai pasakau Akvilės diagnozę ir tuoj pat jiems dingsta noras reikšmingai dūsauti ar ten kažkaip mykti apie savo nuomonę. Ir jūs jeigu įsidrasintumėte ir taip pradėtumėte daryti, išvengtumėte nemažai atsitikimų, kad ir su giminėmis ar kokiais kaimynais, kaip kad anksčiau man rodos Kokenytė rašė.
Labai džiaugiuosi dėl Toniuko ir Saulėsmamytės. Ernestulka, ar jie ne Apskrities ligoninėj guli, buvusioj Trečiojoj. Man ten patiko kai gulėjome su Akvile praeitą vasarą, tikrai jautėme personalo rūpestį.
Trude, mano nuomone, dukrytę geriau leisti į darželį su sveikais vaikais. Kaip ir kitos rašė, mūsų vaikučiams labai svarbus bendravimas. Jie labai mėgdžioja, ir aišku geriau, kad mėgdžiotų sveikesnius. O sveikieji vaikai priima tai kaip normalų dalyką, tiesiog truputį kitokį vaiką ir tiek. Ir sveikiesiems visokių nuotykių atsitinka, kad ir su puoduku. Tėvų reakcija būna visokia. Bet aš paaiškinu, kad tai neužkrečiama ir jų vaikui tikrai nieko neatsitiks, o jų vaikas išmoks tolerancijos ir užuojautos.
Aišku, su darželio radimu yra problema, nes nieks nenori priimti neįgalaus vaiko. Mums pasisekė, nes darželio vėdėja yra šeimos draugė, tikrai aš jai be galo dėkinga, kad priėmė, ir auklėtojoms už kantrybę. Reikia pripažinti, kad su Akvile iš pradžių buvo joms problemų. Mūsų sindromui būdinga padidintas aktyvumas ir nesusikaupimas. Taip iš pradžių ir buvo su Akvile, kol viskas aplinkui buvo nauja, po to, kai ėjimas į darželį tapo rutina, ji apsiramino. Bet vistiek auklėtojoms, o dabar ir mokytojai reikia kreipti papildomą dėmesį. Akvilė, dar kai ne viską valgo, tai purkšdavo maistą ant auklėtojos. Aišku, kad menkas malonumas. Bet reikia ieškoti. Aš mokyklą radau jau be pažįstamų pagalbos. Psichologinė-pedagoginė tarnyba atsižvelgia į vaiko pasiektą lygį ir jeigu įmanoma, rekomenduoja integrciją. Bent Kaune, tai pataria kas galėtų priimti. Pagaliau įstatyymais yra numatyta privaloma integracija, jeigu tėvai to pageidauja, bet kas iš to. Darželis ar mokyklą turi laisvanoriškai, sąmoningai priimti neįgalų vaiką, žinoti ir suprasti kad turės su juo tam tikrų problemų, o tėvai suprasti darbuotojus, kad tai jiems papildomas darbas.
Ir niekada nereikia slėpti tiesos apie vaiką. Aš visada ir visiems tiesiai šviesiai, ramiai pasakau Akvilės diagnozę ir tuoj pat jiems dingsta noras reikšmingai dūsauti ar ten kažkaip mykti apie savo nuomonę. Ir jūs jeigu įsidrasintumėte ir taip pradėtumėte daryti, išvengtumėte nemažai atsitikimų, kad ir su giminėmis ar kokiais kaimynais, kaip kad anksčiau man rodos Kokenytė rašė.
saules mamyte su toniuku dabar guli 2-joje kauno ligonineje.
o del vaikuciu leidimo i darzeli, ir as manau reiktu megint leisti i sveikuju grupe. as pati lankiau darzeli kur grupeje buvom tik keli neigaliukai, o visi kiti sveiki, veliau lankiau mokykla kuri labiau skaitesi kaip neigaliuku, bet beveik puse mokiniu buvo sveikuju. ir tai tikrai labai man padejo, nes visad turejau ir savo likimelio draugu, ir sveikuju kurie tikrai man buvo didelis pavyzdys ir stimulas zengt i prieki, nepasiduoti negaliai, visko siekt.
