Truputi pasikeite, bet viskas gerai.
o man iš pradžių tai atrodė kad pasaka po vestuvių
(nors buvom kartu pragyvenę gal 5 metus
), bet dabar vis dažniau galvoju apie skirybas
.
Kadangi iki vestuviu jau metus gyvenome kartu, tai negaliu pasakyti, kad po vestuviu, kazkas labai pasikeite. Galeciau netgi teigti, kad viskas i geraja puse pakrypo, nes labai greitai susilaukem savo pirmagimes, o ji dar labiau sutvirtino musu seimyna-vyras beprotiskai ja myli, o ir pati meiles ir rupescio stygium, is jo puses, negaliu skustis
Manau, kad taip abieju laukiamas antrasis vaikelis dar labiau pagrazins musu seimyninius santykius
Man asmeniškai niekas nepasikeitė po santuokos, nors pirmi metai gyvenimo kartu buvo žiauriai sunkūs:ir skyrėmės ir vėl taikėmės ir vėl viskas iš naujo. Metai virtualaus bendravimo, po to susitikus iškart ėmėm gyvent, po pusės metų susituokėm. Bet vaikiukas atsirado tik po bevik 4 metų. Gal dėl to nebuvo tiek sunku.
Pasikeitė pavardė, žiedas (iš sužadėtuvinio į vestuvinį), teisiniai dalykai ir tėvų požiūris į mūsų santykius. Patys santykiai kokie buvo (ir kokius kūrėm) tokie ir liko (ir tebekuriam).
Beje ir vaikų dar neplanuojam (dažnas gi dabar "dėl vaikų" tuokias). Nei buto nepakeitėm. Net šeimyninėse šventėse kaip dalyvavom, tiek pat ir dabar kartu (ar atskirai) dalyvaujam.
Beje ir vaikų dar neplanuojam (dažnas gi dabar "dėl vaikų" tuokias). Nei buto nepakeitėm. Net šeimyninėse šventėse kaip dalyvavom, tiek pat ir dabar kartu (ar atskirai) dalyvaujam.
Neskaiciau temos iki galo, bet manau temos autore per greitai istekejo, nespejo kartu pagyvent ir pazint vyro iki tol ir tada gyvenant po santuokos islindo visokiu 'blogybiu'... 
Su saviskiu draugavau kazkur 2 metus iki santuokos, i pabaiga pagyvendavom kartu (tiksliau likdavom vienas pas kita ilgeliau), bet vistiek namu ukis nebuvo toks bendras (pinigu tai neskaiciuodavom beveik nuo draugystes pradzios - buvo bendras katilas). Susituoke mes jau treti metai, bet kartais irgi pagalvoju, kad va toks jis nebuvo, to ir ano nedarydavo iki santuokos. Bet tas naturalu - juk abu is skirtingu seimu ateinam, skirtingas auklejimas, skirtingai tevai elgiasi. Kartais atrodo per mazai romantikos, per daug buities - bet ir tas naturalu, nes kiekvienas savam darbe, griztam namo ir bunam kartu, o draugaujant, tai pasikvieti i svecius, paruosi kokia staigmena. Is kitos puses daugiau atsiranda planavimo kartu kaip praleisim laika.
Su saviskiu draugavau kazkur 2 metus iki santuokos, i pabaiga pagyvendavom kartu (tiksliau likdavom vienas pas kita ilgeliau), bet vistiek namu ukis nebuvo toks bendras (pinigu tai neskaiciuodavom beveik nuo draugystes pradzios - buvo bendras katilas). Susituoke mes jau treti metai, bet kartais irgi pagalvoju, kad va toks jis nebuvo, to ir ano nedarydavo iki santuokos. Bet tas naturalu - juk abu is skirtingu seimu ateinam, skirtingas auklejimas, skirtingai tevai elgiasi. Kartais atrodo per mazai romantikos, per daug buities - bet ir tas naturalu, nes kiekvienas savam darbe, griztam namo ir bunam kartu, o draugaujant, tai pasikvieti i svecius, paruosi kokia staigmena. Is kitos puses daugiau atsiranda planavimo kartu kaip praleisim laika.
Nemanau kad santuoka turetu ka nors keisti
. Man asmeniskai nieko nepakeite, kaip anksciau pykomes taip ir dabar
, nepasidare vyras nei geresnis nei blogesnis, o ir rutina liko ta pati
.
QUOTE(Schroedingers Cat @ 2009 07 14, 00:38)
Pasikeitė pavardė, žiedas (iš sužadėtuvinio į vestuvinį), teisiniai dalykai ir tėvų požiūris į mūsų santykius. Patys santykiai kokie buvo (ir kokius kūrėm) tokie ir liko (ir tebekuriam).
Beje ir vaikų dar neplanuojam (dažnas gi dabar "dėl vaikų" tuokias). Nei buto nepakeitėm. Net šeimyninėse šventėse kaip dalyvavom, tiek pat ir dabar kartu (ar atskirai) dalyvaujam.
Beje ir vaikų dar neplanuojam (dažnas gi dabar "dėl vaikų" tuokias). Nei buto nepakeitėm. Net šeimyninėse šventėse kaip dalyvavom, tiek pat ir dabar kartu (ar atskirai) dalyvaujam.
QUOTE(Puma84 @ 2009 06 25, 14:03)
pritariu 100 %, mums taip pat














