QUOTE(Varusiote @ 2008 10 20, 15:00)
būtent, nesako - kokia. Yra viena mergaitė, ketverių metukų, pakalbėjau su psichologe, jji sako - pagal mamos diagnozė -arba daryti testus (parodytų kai kurias diagnozes jau) arba
Kitas variantas - mergaitė serganti cerebriniu paralyžiumi. klausiu - kas pažeista - "neturiu teisės komentuoti". kokio sunkumo? 'aš ne gydytojas". o juk tai labai platus galimas spektras - nuo pažįstamų sūnaus - nevaikštančio, nekalbančio iki mano draugės - tik tiek kad šlubčioja ir reikia papildomų med. procedūrų....

Kitas variantas - mergaitė serganti cerebriniu paralyžiumi. klausiu - kas pažeista - "neturiu teisės komentuoti". kokio sunkumo? 'aš ne gydytojas". o juk tai labai platus galimas spektras - nuo pažįstamų sūnaus - nevaikštančio, nekalbančio iki mano draugės - tik tiek kad šlubčioja ir reikia papildomų med. procedūrų....
Na čia kvepia negeranoriškumu.

Yra keletas momentu. Bio-tėvas dažnai yra apskritai nežinomas ir apie jį jokios informacijos nėra, juo labiau apie sveikatą. Be to yra ir kitokių situacijų kai tokios informacijos paprasčiausiai nėra. Pavyzdys: motina atsisakė vaiko. Tokiu atveju kiek man teko matyti iš atsisakančios motinos nereikalaujama pristatyti pažymos apie jos psichinę sveikatą. Jei kažkas ir buvo ne taip - nesužinosi.
Nors jau daug metų praėjo kai myniau šiuos kelius, bet man susidarė įspūdis, kad apie psichinę tėvų sveikatą (t.y. nesveikatą) gerai žinoma tada, jeigu moteris jau gyvena pensionate skirtame psichikos ligoniams arba jei tai labai ryškiai matoma. Kitais atvejais to gali ir nesužinoti.
Bet kuriuo atveju visą informaciją ką jie patys turi jums tikrai turėtų pateikti. Net jei ir nėra info apie tėvus turėtų mandagiai paaiškinti kodėl tarkime jos nėra.