Mamyte, tu man skaniausia!

Na, dėl žindyvių tai galėčiau ginčytis ir ginčytis. Bet tie mūsų ginčai tai pliurpalai visiški- nė viena mūsų nežino tos tikros padėties prieš kelis šimtmečius, mokslinių darbų apie tai vargu ar yra, o spekuliacijoms vietos apstu.

Todėl kiekviena mūsų labai lengva užtempt tą laikotarpį ant savo kurpaliaus. Aš nusiteikus pozityviai- keliuose meno kūriniuose galiu rasti patvirtinimą, galiu kaip mozaiką sudėlioti prielaidas ir išvadas apie per amžius pripažintą žindymo naudą- piece of cake. Tu nusiteikus, kad tai buvo baubas -maumas per amžinus šimtmečius, kad turtingos savim besirūpinančios moterys buvo ir bus niekšingos kalės, o žindyvės - amžinos aukos- oi, nu sukurpsi ir tu atitinkamą istoriją. Tu sieki juodint, aš siekiu šviesint. Vat tai labiausiai atsiskleidė šiame ginčelyje. O iš to ir mūsų nusiteikimas dėl nekurių foto šiame konkurse.

Aš nenoriu balsuoti už foto, kuri, mol, kovoja už teisę žindyti. Nėra jokio karo. O dirbtiniai karai ***. Aš noriu tiesiog pasigėrėti gražia foto. Tokią, kuri užburia, kurią žiūrėdama užsisvajoji, kurią norisi pažiūrėti dar ir dar kartą. Pažiūrėk foto- "Koks skanus pienelis ir saldus sapnelis". Ga suprasi, apie ką aš.

Aha, ta nuotrauka ir man graži. Bet ir į visas kitas žiūriu su švelnia šypsena, nes dar labai gerai prisimenu ir džiaugsmą, gimus vaikui, ir neapsakomą artumą , kai maitini savo kūdikį. Nieko kito tose nuotraukose nematau. Manau, mamos tais brangiais išgyvenimais ir norėjo dalintis. Krūtų formos ar apsinuoginimo laipsnis tikrai ne svarbiausias momentas fotografijose, į kurias mums leista pažvelgti kaip draugėms, o ne kaip kritikėms.Tą funkciją su malonumu natūroj atlieka krūva megztų berečių, o mes juk ne tokios, ar ne? Juk, pavyzdžiui, momentas, kai ką tik gimęs vaikelis dar ant gimdymo stalo ieško mamos krūties, yra vienintelis ir nepakartojamas. Keista būtų reikalauti, kad motina tokiu metu galvotų apie šukuosenos tobulumą, arba priekaištauti tėčiui, kad blogai sureguliavo apšvietimą. Aš džiaugiuosi, kad kažkas pasidalino su manim savo asmeniniu stebuklu. O viena nuotrauka mane prajuokino. Mama drąsi ir ne jai vienai taip buvo. Mano mažasis vyrukas, pavyzdžiui, būtinai bandydavo pavalgyt, kai gulėdavau vonoj. Nuotraukos ,gaila, nėra.
Norge, o dėl literatūros : sąrašo dabar nepateiksiu, nesiruošiau tam, bet yra nemažai specialių veikalų, nagrinėjančių šeimos, moters, vaiko istoriją. Ir lietuvių kalba netgi. Yra galų gale autentiški istoriniai šaltiniai:kronikos, teismų dokumentai, namų ūkio aprašai etc. Kai ką skaičiau, taigi mano žodžiai tikrai nėra plika spekuliacija. O tokie metodai gražioje žodžių dvikovoje neleistini: rašai " Tu sieki juodint, aš siekiu šviesint". Man atrodo, visą diskusijos laiką teigiu, kad mama ir jos vaikas- šviesiausias dalykas, nesvarbu , estetiškai ar tiesiog buitiškai nufotografuotos.

Rodžiau... Jam patiko... Nieko negražaus neįžvelgė... Pornografija sakė nelimpa, kai lėliukas ant papo kabo... Kažkaip vulgaru taip samprotaut...Na tik tiek nepatiko, kad buitinės ir profesionalų į vieną vietą suplaktos...

pirmiausia paskaiciau komentarus, o tada jau nusiteikiau isvysti tuos "kraupius" vaizdus, paskaicius ne kuriuos komentarus tam nusiteikiau, ir ka, isvydau nuortaukas, kurios tinkamos rodyti paskelbtame konkurse MAMYTE, TU MAN SKANIAUSIA. zinot sios nuotraukos gali pasirodyti bjaurios, tik toms, kurios arba neturi vaiku, arba ju nezinde, aisku cai mano nuomone, nes visos nuotraukos yra grazios, kai matai mazus angeliukus- kudikelius. Cia mamu tinklapis, todel joms pilnai turetu buti suprantamas reiskinys, patamseje speneliai, ir pan.
galiausiai as niekur neperskaiciau, kad ideti galima tik Menines nuotraukas, maciau kelias ir tokias, paprastas konkursas ir tiek... kam nepatinka neziurekit, nedekit savo nuotrauku ir pan, man grazu paziuret, o det ar nedet kiekvienos reikalas. visas idejusias nuotraukeles galiu tik pagirt jos- SAUNIOS MAMOS.

Na ir užsikabino gi visos mielos mamos ant žodžio "pornografija" Man tas žodis išvis nebūtinai simbolizuoja kažkokias tai kūniškas/seksualines nepadorybes (ar kaip čia pasakius). Pvz., kai kurių politikų kvailokus poelgius ar kieno juokingus pasiskymus aš įvardiju "pornografija"
Tik žinoma, tokiame kontekste, kai kalbama apie apsinuoginusias mamas ir "ant krūties kabančius leliukus" (nors, mano požiūriu, net ir tokie vaizdai gali būti užfiksuoti kaip komiški ar trikdantys) šis žodis bet kokiu atveju skamba bjauriai ir piktina

aš pavyzdžiui,net nepastebėjau,kad sesė fotkina.Ji norėjo įamžinti tą akimirką,o gavosi taip,kad įamžino mano nepatenkintą kažkuom dukrą,kuri sugalvojo pasikramtyti.Aš visai nenorėjau,kad mano speneliai matytusi,o akimirka man vistiek žavi.

Ai, nu dėkit jūs kokias norit foto. Tik kai pasigirdo mamų, kurios pasakė, kad ne viskas joms čia och ir ach, jos gavo per nagus. Tai vat todėl ir paaiškinom savo poziciją. Bet kaip matau, to aiškinimo rezultatai nuliniai. Čia kažkas parašė, kad mes gal vaikų neturim ar jų nemaitinom. Aha. O vat ta nuotrauka tualete mums nepatinka todėl, kad mes į tualetą nevaikštom.

Jūs apskritai turit bent minimalius kriterijus atskirti gražiai foto nuo nevykusios? Visos foto, kur jūs neužsimerkę ir nesimato fotografo pirštų- liuks? Pažįstu vieną veikėją, kurio albumai sprogsta nuo foto. Atsivertus juos- nykuma. Mat jam labai gaila išmesti foto, kurioje bent kažkas matomas.

O kas matė, kaip dirba žmonės, nepasiklydę fotografijoj, tas žino, kad gali būti, jog iš šimto kadrų tiks tik pora. Turiu draugą (ne fotografą), kurio foto po kelionių yra apskritai kažkokia fantastika. Jei kokie žmogeliai po kelionių dusina pluoštais fotografijų su savo feisais paminkų ir fontanų fonuose , tai tas draugas atsiveža tik 3-7 foto. A4 formato. Grįžo iš Paryžiaus: vienoje foto- aplijęs stiklas ir per jį matoma lietuje su skėčiu dviračiu važiuojanti prancūzė, sulytais palaidais plaukais, susigūžus, bet besišypsanti . Kitoje- prancūziškos lauko kavinukės vaizdelis, su senuku, parimusiu ant prancūžiško laikraščio su puodeliu kavos ir prancūziška bandele. Trečioje- atsiminimas iš prancūziško baro- pianinino klaviatūra ir judesy pagauta tamsiaodžio muzikanto ranka, pridūmavęs fonas... Dar keletas vaizdelių. Jausmų, įspūdžių, nuotaikų.

O vat kažkam Paryžius - jis pats prie Eifelio bokšto. O vaiko maitinimas- žindyvė su vaiku belekur belekaip. Oi, nu stovėjo milijonai prie to Eifelio. Ir žindė savo vaikus milijonai. O ką naujo jūs galit pasakyti savo foto?

Mes ne tik žindymo estetiką skirtingai suprantam, bet ir vykusios foto kriterijai mums visiškai skirtingi.

Labas, norge. Pikta atsibudai, vėl visos apie meną neišmano? Sytinku dėl kelionių nuotraukų kultinių objektų fonuose: nuobodu, aš pati taip nesifotografuoju. Bet taip daro daug kas- tas nuotraukas mielai pasižiūriu ir nematau reikalo savo skepsio primest kitiems. O Eifelio bokštą gali bandyt "meniškai" fotografuot kiekvieną savaitgalį (jei pinigų neturi, rečiau ). Su naujagimiu blogiau: nepasakysi juk -vaikeli, dabar papozuok dar kartą, kaip tu ką tik gimei
Žmogus, kuris tariasi turįs subtilų, išlavintą skonį, turėtų tuos pačius kriterijus taikyti ir savo žodžiams. Nesubtilu priekaištauti mamoms, kad didžiuojasi savo vaikekiais ir tuo, kad juos pačios maitina (rizikuodamos ir dantim, ir plaukais, ir kitais negalavimais- taip pati rašei, norge). Kitas reikalas, jei būtumei meno kritikė, o tai būtų profų paroda. Pasigendu tokios bekompromisinės kritikos mūsų meno spaudoje. Persikvalifikuok , norge, su kaifu skaitysiu. O gal ant didelių spjaudyt nedrąsu būtų?
Manau, čia būtų užtekę įvardint tai, kas patiko. Apie kitką galima buvo ir patylėt. Šiaip nesu nutylėjimo meistrė ar šalininkė, bet šitoje situacijoje kritikai tikrai ne vieta.

Nu šita nuotrauka tualete Nu, moteros, mamos, jauskit saiką. Ekshibicionizmas totalus... Nu jau tikrai - skanumas neišpasakytas tos steninčios mamos, ir aromatai aplink apetitą žadinantys...
Gaila to vaikelio tokiose nuotraukose ekponuojamo.

Blyn net rytinė kava nebeskani pasidarė... Eikit peklon

Mamagitana, na prie ko čia pozavimas . Ir prie ko ŠIUOLAIKINIS žindymas, vartojant maisto papildus, vitaminus, geležį, ir dantų praradimai?

Toks jausmas, kad perskaityt mano postus tu perskaitai, bet po to viską sumakaloji ir iš tos makalošės ištrauki vieną-kitą tau tinkantį žodį.

Nematau prasmės daugiau čia rašyti. Pasakiau viską, ką norėjau. Manau, supratau jūsų foto vertinimo kriterijus. O tai, kad mano supratimas apie vykusias foto kai kam nesuprantamas, tai man nuo to nei šilta, nei šalta. Peace.

jo, nesipykstam juk. Ištraukiau apie bedantes iš kito konteksto, pripažįstu, čia ironijos priemonė(nu, čia stilistikos terminas). Ir tavo grožio kriterijus nutuokiu (apie spalvas namie patiko, ir apie siuvinėjimo pavyzdžius-aš savo bobučių darbus ruošiuos įrėmint, ir apie grindis neblogai mąstei-t.y. atitiko mano požiūrį). Ir vis tik- ne tas objektas kritikai. Pernelyg intymūs (čia be seksualių aliuzijų) momentai.

komentaras. 100 proc. tau pritariu. Nepykit, bet šita nuotrauka ne į tą konkursą pataikė.