Įkraunama...
Įkraunama...

Podukros ir posūniai

Sveikos mamytės ir tėveliai 4u.gif
Gal esate kas patėvis ar pamotė, skamba žiauriai g.gif
Kaip elgetės su vaikais kurie nėra jūsų biologiniai vaikučiai. Leidžiat daugiau nei saviems o gal jis atstumtasis? Gal jam reikia dėmesio? O gal net nekenčiate jo ?
Atsakyti
Aš pati buvau podukra verysad.gif tai buvo žiaurūs metai. Mama su patėviu pragyveno 7m.
Kol jis negyveno pas mus, o tik lankydavos lyg ir nejautė neapykantos. Bet kai apsigyveno prasidėjo pragaras man tada buvo 7m, broliukas 4m.
Jis tiesiog nekentė mūsų, drebėdavo iš pykčio dantis sukandęs. Viską ką darydavom buvo blogai.
Gyvenome kaime, tad išvažiuodamas į darbą mum užduodavo begalę darbų. Jei neatlikdavom, užsižaisdavom, oi kaip kliūdavo verysad.gif
Visą laiką buvom niekinami, prvardžiuojami, keikiami. Jis pats nemušdavo, bet priversdavo mamą tai daryti. Televizoriaus neleisdavo žiūrėti.
Kai lankėm mokyklą, viską darėm kad tik namo kuo vėliau pareitume. Gryžę turėdavom atlikti ukinius darbus, o po to namų darbai.
Kai mamai teko išvažiuoti į ligoninę, man tada buvo pasaulio pabaiga, klykiau ant kelių parkritus, nagais žemelę draskiau....
Tas laikas kurį prabuvom su patėviu, labai atsilėpė mūsų su broliu tolesniam gyvenimui.
Vieną dieną reikėjo važiuoti šieno grėbti, bet kaip visalaiką užtruko su taurele rankoje. Parvažiavo, o mūsų nerado, mes buvom išėję žemuogių pasirinkti į miškelį, ir nišgirdom kada jis parvažiavo.
Kai parėjom iš įsiučio pradėjo mus talžyti su guminiu batu. Mūsų kūnai buvo nusėti mėlynių, man trenkdamas pataikė per ngarą, negalėjau kviepuoti, brolui kaip vėliau sužinojom, lūžo rankos kaulas.
Vėliau kai mamos nebūdavo bandydavo priekabiauti.
Su broliu buvom net iš namų pabėgę, bet surado. Po kiek laiko buvau pabėgus pas tėvą, o jam viskas dzin.
Buvau sau pasakius, kas bus tas, bet savo vaikam neparvesiu patėvio.
Echhh gyvenimas padarė savo, mano sūnus turi patėvį. Atrodo viskas tvarkoj, suprantu, jis nemylės jo kaip tikras tėvas, bet didelės draugystės ir nematau unsure.gif
Kai bara jį, iškart apima mane baimė, kad neapykanta neįsivyrautų jų širdyse.


Atsakyti
4u.gif Tėvai išsiskyrė kai man buvo 2metai.Kai buvau 16 vasarą teko pagyvent pas tėvą,kaime,padėjom šienaut,močiutę 96metų paslaugyt reikėjo,tai pamotė labai manęs nemėgo...bet aš suaugau ir pasistengiau...dabar mano tėvai gyvena kartu,o pamotė liko ant ledo.
Mano vyras turi dukrą iš pirmos santuokos,mudvi puikiai sutariam,jei 14 metų.
Atsakyti
nu as tai nepatyriau ka reiskia gyventi su pateviu ar pamote, bet cia kaip pasisake apie siaubinga gyvenima doh.gif

mano vaikas ir neauga kartu su teciu, bet as tikiu kad patevis jam suteiks daug daugiau galimybiu ir vyriska gyvenimo pavyzdi nei kad tevas alkoholikas g.gif
Atsakyti
Sveikos 4u.gif
atrodo kad aš čia išsiverkiau, neee, jau užgijo seniai, nors berašant ašarėlė nuriedėjo blush2.gif
Man labai gaila tų vaikiukų kurie turi tėvelius bet yra skriaudžiami, mano pažystama tiesiog nekenčia savo vyro mergaitės 11metų, nors turi du vaikelius pagimdžiusi nuo jo, kažkaip neimanoma žmogui paaiškinti kad negalima taip elgtis. Nes mergaitės adresu tokių žodžių pasako blink.gif
Atsakyti
QUOTE(loret30 @ 2007 06 25, 16:51)
4u.gif Tėvai išsiskyrė kai man buvo 2metai.Kai buvau 16 vasarą teko pagyvent pas tėvą,kaime,padėjom šienaut,močiutę 96metų paslaugyt reikėjo,tai pamotė labai manęs nemėgo...bet aš suaugau ir pasistengiau...dabar mano tėvai gyvena kartu,o pamotė liko ant ledo.
  Mano vyras turi dukrą iš pirmos santuokos,mudvi puikiai sutariam,jei 14 metų.

Kaip fainai kai moterytės randa kalbą thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif
Atsakyti
o man jei atvirai labai sunku... esu pamote 2 berniukam vienam 5 kitam 13 pati laukiuosi pirmo vaikiuko... is tkro tai kazkokia katastrofa.... maziukas mane labai myli ir labai gerai priima, kaip vyras sako as esu jo geriausia drauge ir jam nereikia nei tevo nei mamos nei brolio, bet vyresnelis.... na as suprantu paauglyste ir visa kita.... bet moterys as tikrai isprotesiu... jau turiu susirasiusi visu moteru kriziu ir pagalbos moterims numerius, nes kartais jau galvoju kad tikrai nepakenktu man ta psichologo pagalba.... vyresnelis nuo pat pradziu daro viska kad mane isuitu is namu... jis yra labai islepintas ir labai nesavarankiskas ir gal tai mano vyro kalte jis labai puikiai manipuliuoja vyru... pavyzdziui as darauvalgyt o jis visa savaite nevalgo pagaminto maisto o issizyzia kad tevas jam pirktu ir sildytu picas saldytas, ir taip pvz visa menesy, jei pvz pasakyta vienuolikta miegoti zyzia pas teva kad eis 11.30 ir eina tada na net nemoku paaiskinti, ir jei ko nors neleidi visada tas pats o kodel o kodel ir vistiek issizyzia pas teva.... buvo toks laikas kai ateidavo pas mane paklausdavo ar leidziu pasakau kad ne tada cha ir man leis tevas ir eina prie mano akiu prie tevo ir taip kad as viska matyciau ir girdeciau issipraso.... o vyras apskritai gyvenime labai kietas (tiek versle, tiek mususantykiuose, tiek bendraujant su aplinkiniais) nesugeba jam pasakyti ne.... visi kalbejom kad zek ka darai, as, jo mama, sesuo, mano mama, aplinkiniai, o jam per viena ausy yeina per kita iseina.... arba dar blogiau vaikas ko nors praso vyras atsisuka paklausia manes ar as leidziu ir jei neleidziu jis vistiek leidzia.... vaikas visa tai mato.... pykstames su vyru tik del vieno - vyresniojo vaiko, galvoju bet niekaip nepamenu kad butume del ko kito susipyke kada nors.... isbandziau simtus visokiu taktiku - viska leisti, iseiti kai nebeistveriu, nekalbeti, kalbetis - aiskinti viska.... niekas nepadeda.... kartais nebezinau ka daryti, atrodo tikrai isprotesiu.... patarkit ka nors....
Atsakyti
gal pamėginkite ignoruoti viską, kas susiję su to vaiko auklėjimu. jei tėvui atrodo teisinga sūnui kažką leisti, tegu leidžia, nekreipkite dėmesio. gal vyras šiokią tokią kaltę jaučia prieš sūnų, tai bando išpirkti ją nuolaidžiavimu, kad tas tik dar labiau nepasišiauštų ir ko neiškrėstų. šiuo atveju jūs tam vaikui esate svetimas žmogus, kuris iš kažkur atsiradęs bando savaip reguliuot jo gyvenimą. jūs neprivalote to daryti. tas vaikas turi savo tėvą, ir kaip supratau, savo motiną.
Atsakyti
QUOTE(Dios @ 2008 03 27, 12:06)
gal pamėginkite ignoruoti viską, kas susiję su to vaiko auklėjimu. jei tėvui atrodo teisinga sūnui kažką leisti, tegu leidžia, nekreipkite dėmesio. gal vyras šiokią tokią kaltę jaučia prieš sūnų, tai bando išpirkti ją nuolaidžiavimu, kad tas tik dar labiau nepasišiauštų ir ko neiškrėstų. šiuo atveju jūs tam vaikui esate svetimas žmogus, kuris iš kažkur atsiradęs bando savaip reguliuot jo gyvenimą. jūs neprivalote to daryti. tas vaikas turi savo tėvą, ir kaip supratau, savo motiną.




Bandziau ir ignoruoti, deja nieko is to nesigavo... lygiai po 2 savaiciu vyras parejes y lova nakty praverkdavo puse nakties, sako kaip man sunku su vaiku nesusitvarkau, visa laika pykstuosi, nebezinau kaip gyventi ir t.t. tada pasakiau kad kai as neistverdavau, jo nesubarusi tu dar sokdavai ant manes saukti, o tau ar butu malonu jei dabar as po kiekvieno jusu konflikto dar tau priekaistauti... tada buvo gerai menesy, jis suprato kaip man nelengva ir visa kita bet po to ir vel viskas is pradziu....
patikekit manim nenoriu as nei jam kai ko reguliuoti, tegul gyvena ir nelenda man y akis ir viskas....
bet visada as uzkliunu arba del kai k esu kalta arba dar kazkas...
as tik noriu kad mane gerbtu ir gerbtu tai ka as darau....
pvz jis ateidavo ir mosuodavo man su ranka palei veida atseit trenks ar kazkas panasaus, man asnemiskai tai visai nemalonu, o kai vyras pasakydavo nu tipo nedaryk taip, jis sakydavo as tik zaidziu ir toliau, viena karta sakau pabaik, kita karta skau pabaik, o jis as nieko nedarau as tik zaidziu, sakau vyrui man skaudu kad jis taip daro as ne koia piemenke kad man palei veiida mosuotu, vyras sako - na jis juk vaikas jis tik zaidzia ir vel viskas toliau... kol viena karta neistveriau uzsidariau kambaryje ir blioviau iki nzn kiek, tada jis rado mane nusibliovusia, ilgai kalbejomes aikinau kad mane tai zemina, skaudina ir visa kita... tada vyras pagaliau rimtai pakalbejo su sunum ir pasake gana, tokiu zaidimu pas mus nebus tai skaudina kitus zmones....
tai tik vienas pvz ir tokie yvykiai tesiasi ne po diena ir ne po savaite o pora menesiu- pusmey
arba eglute nemuose negera as kalta - nes plastikine o ne tikra buvo, nes papuosta burbulais o ne angeliukais ir t.t.
mes pvz sakom ateik su mum papuosi eglute visi kartu ir t.t. jis sako kodel tureciau, ko ji ne tokia eglute nupirko ir kas cia per zaisliukai....
kotletu mano nevalgo del to kad kepu ne taip kaip jo mociute, sumustinius karstus ne taip kaip jo mama, kepsniu nevalgo nes kepu is jautienos o ne kiaulienos (nors net nezino kuo jautiena nuo kiaulienos skiriasi) pvz kai pareina is mokyklos y pavakare pvz 4val sakau ar nori ka nors valgyti ne sako nealkanas, o kai gryzta tevas kokia 5 val sako ji manes nepamaitino, tada vyras ant manes pradeda staugti, kad vaikas nevalges...
vakar visa vakara nesikisau nesikisau, issikalinejo nesakiau nieko....
vakare 11 val vyras pasake eiti jam miegoti, sako man dar 10 min reikia, sakom ok uz 10 min turi guleti lovoj, tada sako nu uz 15, sakom gana baik issidirbineti prasei 10 gavai 10 ir is vis 11 yra tikrai velus laiaks gulti y lova, tai jis atsistojo prie manes ir vyro ir 5 minutes zyzia nu 15 nu kodel ne nu siaip nu taip, as sakau vietoj 5 minutes gincu galejai daryti ka norejai tas 5 min, o jis man sako ka tos 5 min pakeis miegoti eisiu 15 po, sakau dabar rodau ka tai keicia - kadangi 5 min nieko nekeicia miegoti eini tuoj pat, nebereikia tau likusiu 5. aisku manes jis neklauso, bet vyras pasake girdejai kas tau pasakyta eini y lova, ten tada susidraske dar jis su vyru nes nesirenge pizamos ir t.t. syryt atejo atsiprase net manes ( cia per 3 metus koks 3 kartas)
o sian vel tas pats, susikibo su vyru ir manim tiek kad vyras isveze jy pas mociute... (cia 2 karta gyvenime)
pirma karta gyvenime kogero vyras jam nepirko traskuciu - jie gryzo namo is miesto as iskepiau vakarienei kepsniu, o jis pasake man negalima traskuciu ir picos (nes kai ignuorodavo mano maista issiprasydavo tevo saldytos picos ir taip visa laika) as nevalgysiu ir kepsniu,
sakau ar tau maza buvo vakaryksciu barniu, sako maza ir toliau savo....
tai tiek isnervino kad pasakiau jei tau mano maistas netinka eik gaminkis pats, lai tau gamina mama, mociute ar dar kas nori lai ydeda ir valgyk ta maista o prie mano pagaminto nesiartink... tada jis vel vyrui zyze zyze kol tas neistvere sako kraukis daigtus vaziuoji pas mama arba mociute rinkis jei tau pas mane blogai jei tau netinka mano maistas ir viskas ka as darau buk ten kur tau padarys geriau...
vaikas yra 2 kart isvezamas pas mociute abu kartus buvo del maisto...
istikro kad ir kaip stengciausi vistiek darau kazka ne taip...
tik gal koky menesy (is 3 metu) vyras pastebejo kad jis kabinasi prie manes, ir tai nemato kai nenori.... bet vitiek jau yra mane apgynes... juokingai skamba bet tai tiesa.... 1.5 metu as net nemiegojau vienoj lovoj su savo vyru nes to neleido vaikas... as rasau ir verkiu, nebezinau nei kaip gyventi... tikiuosi viskas pamazu pamazu bus y gera... bet nebezinau ar istversiu iki to gero.....
kaip as daznai sakau - gyvenu su 13 metu uosviene... ir tai visai ne pokstas o ziauri tiesa....
Atsakyti
QUOTE(pilietevakare @ 2008 03 27, 21:36)
Bandziau ir ignoruoti, deja nieko is to nesigavo... lygiai po 2 savaiciu vyras

neturiu ko patart, nes neteko turėt tokios situacijos, bet labai tave užjaučiu, o juk tu dar laukiesi, nervintis negerai, gaila labai, kad nesupranta nei vaikas (manau pas jį paaugliškas maištas dabar), nei tuo labiau vyras (o jis manau, tikrai bijo priekaištaut labai vaikui, pataikauja, kad skyrybų skriaudą sumažintų, bet gal aš ir klystu)
laikykis, manau praėjus kurim laikui, na metam kitiem, situacija pagerės, vaikinukas paaugs, gal mokintis kur išvažiuos, gal pats susipras ir nebepuls taves

(o kodėl jis negali gyvent su mama, jei ji yra, gal taip problema išsispręstų)
Atsakyti
QUOTE(pilietevakare @ 2008 03 27, 19:36)
1.5 metu as net nemiegojau vienoj lovoj su savo vyru nes to neleido vaikas... as rasau ir verkiu, nebezinau nei kaip gyventi... tikiuosi viskas pamazu pamazu bus y gera... bet nebezinau ar istversiu iki to gero.....
kaip as daznai sakau - gyvenu su 13 metu uosviene... ir tai visai ne pokstas o ziauri tiesa....


jooo...o as galvojau, kad man jau blogai... unsure.gif tai kas bus,kai jam bus daugiau meteliu?... verysad.gif
na bent pasistenk,dabar kol esi nescia tiek nesijaudinti-lialiui nepakenkti...

na mes ir auginam 8-metu mano vyro sunu ir jau bendra savaiteles dukryte....sutariam..neznau..kartais gerai,kartais visai chrenovai...kartais norisi i viska spjauti ir eiti savo keliais...matyt pas mus pati didziausia problema-tevelis (manau,kad pas jus tas pats).jaucia kalte pries vaika,kad mama jo neaugino...kiek buvo konfliktu pradzioje tai sakes... ent esu gavus antausi.. nes vaikas nenorejo is sveciu eti namo...uzsikauke... mano kalte-vaikas per mane jauciasi nelaukiamas ir nemylimas...ir dar buvo pasakyta,tokiu k...kaip as pilna,o vaiko jis neleis niekam skriausti..va tada tai as kaukiau. bet siaip ne taip praejo...atleidau..bet sioks toks priesiskumas vaikui atsirado... verysad.gif
na dabar jau siek tiek kitokios problemos...vaikas patingintis...ir del to vel kalta as...sneka grubiai..as kalta..rekauja ant kitu vaiku-spekit kas kaltas?
siandie vel apsizliumbiau...as neleidziu namie zaist su kamuoliukais..pirma karta paprasiau kad nezaistu nes sudauzys ka, antra jau sakiau,kad atimsiu,trecia karta atemiau..ir taip dar du kamuolius. vyras aiskino kad perdedu. kol buvau ligoninej gimdziau-iskule liustra su futbolo kamuoliu....atemiau visus tada ir ismeciau.paprasiau vyro nepirkt daugiau..vakar patyliukais vyras nupirko ir parveze...dar kamuoliuku...ir taip tyliai tyliai,kad as negirdeciau...ir cia tik vienas pvz is daugelio..jau bijau,kad kada partruksiu...o a tada nezinau,kas bus... verysad.gif

va ir galvoju,ie dar kesiu... nezinau...
Atsakyti
sveikutes....
erosi skaitau tavo pasakojima ir matau savo seima... jei atvirai laukiu nesulaukiu kada gims mano leliukas tikiu kad tai bus kone vienntelis mano issigelbejimas... bent jau gyvenimo dziaugsma turesiu....
su kamuoliais pas mus situacija velniskai panasi... pvz dabar puse vienuolikos o jis ramiausiai bumsina kamuoly y grindis (gyvenam bute 4 aukste)... as jau praradus vilty kistis, o vyras 3 kart pasake baigti, tik niekam tai nerupi... o tiesa pasakius to jo pasakymo per ta bumsejima net nesigirdi.....
na trenkes man tai nera ir aciu dievui, as buvusi dzidiste tai nzn kiek dantu jam po tokio bandymo liktu....
bet kazkaip nuo to nelengviau... sedziu dabar cia ir taip skauda sirdy, per visas tokias nesamones net ramiai lauktis negaliu ir dziaugtis savo auganciu vaikeliu...
2 kartus vos nepersileidau - manau kad daugiausia tai ytakoja nervai....
is tikro net nebezinau kaip gyventi, velniskai myliu savo vyra, bet lygiai taip velniskai daug skausmo isgyvenu.... vyro sesuo man ir sake vienintele tavo viltis pagyvensi tada kai jis iseis mokintis....
kartais taip noreciau, kad kazkas apkabintu kaip vaikysteje mama ir nieko nesakytu, o as tik bliauciau ir bliauciau....
Papildyta:
QUOTE(digi @ 2008 03 28, 16:37)
(o kodėl jis negali gyvent su mama, jei ji yra, gal taip problema išsispręstų)



vaiko mama yra atskira tema... jei atvirai nenoriu nieko blogo kalbeti apie zmones, bet apie ja paprastai pasakau ant sergancio psichiskai zmogaus pykti negaliama... ten tokia moteris kad ka as zinau... seniai sakiau vyrui apribok jai teises, ji ta vaika traumuoja, o jo nuomone vaikui reikia mamos.... jei atvirai cia kita labai skaudi tema... galk uztejks vienos kad man nesiseka buti gera pamote....
Atsakyti