Šuo ir "naujas" vaikas

Aleksandra.R, kaip matau ir pati vadovaujiesi jausmais, emocijomis, graudini kitus ir bandai prisibelsti i zmoniu sazine pamirsdama visu svarbiausia del ko buvo pradeta tema: ar vaikas bus saugus nustumes stafa vienu herarchiniu laipteliu zemiau ir atimdamas jam skirta demesi (cia siek tiek mano interpretacijos, bet esme tokia).
As turiu labradora, kurio niekam neatiduociau nei uz kokius pinigus, bet mano pasirinkima leme jo teigiamos savybes ir mano, bei busimu seimos nariu saugumo garantas.
Ar stafas tai garantuoja visus 100 procentu???????????????????????????????? Tu gali pasakyti kad joks suo to negarantuoja. Bet tada ar stafas nera padidinta gresme?????????????????????????????????????///
Man butu apmaudziausia, Neduok Dieve, jei temos autore viena diena paklaus savo stafo KAIP TU GALEJEI, juk atrodei toks meilus ir geras.

Ir labai liudna nuostaba man kelia kai kuriu zmoniu pasiaukojimas suniui, pamirstamt seimos ir vaiko preoriteta

Vasara, yra tos subjektyvus dalykas, kaip vartotoju grupes. Kiekvienas daiktas turi savo vartotoja, kaip pvz. yra zmoniu, kurie perka Golfus, ir tokiu, kurie perka AlfaRomeo, yra tokiu, kurie apsiperka Gariunuose, bet yra ir tokiu, kurie verciau perka kokybiskus daiktus specializuotose parduotuvese. Pasirinkima lemia zmogaus socialine padetis, issilavinimas ir daug kitu dalyku...



Na ir kokia buvo ju isveisimo priezastis? Gal juos del grozio "krokodilo nasrais" ir elgesiu, kuris nebudingas kitiems sunims ir is kurio neimanoma atspeti suns ketinimu, isveise?

Isveise jos padeti zmonems dirbti fermoj, paskui juos naudojo medzioklei meskoms ir sernam gaudyti. Tai buvo ju pirmine paskirtis, o tik paskui zmones pastebeju ju pukius zabtus ir fizine jega, ir pradejo naudoti kovose.


Kazkas paminejo , kad dobermanas taip pat saugus suo. Bet jis visur apibudinamas kaip suo isterikas. Ir reputacija ne labai kokia sios veisles, ypatingai kalbant apie vaikus.

As auginu doberi, gimus vaikui, buvo iskylusi dvejone, bet buvau tvirta ir dabar suo ir vaikas yra puikus biciuliai.

Kai vaikas buvo mazas ir pradedavo verkti suo atbegdavo pas mane ir lyg kviesdavo: Ateik greiciau, musu mazylis verkia.

Juk rekia pameginti, pasitarti su profesionalais, o nepulti stacia galva atidavineti suni.

Rotveileriai, dobernamai ir vokieciu aviganiai yra tarnybiniai sunys, kurie imlus dresurai. Taip, dobermanai garseja kaip cholerikai, bet palygink ju fizine jega ir sukandima su stafo. Beje, dar vienas pliusas doberiu naudai - dar neteko girdeti, kad doberis butu nei is sio, nei is to apkandziojes zmogu. Siuo atzvilgiu nuolat linksniuojami butent stafai...

Alexandros R. pasakojimas sugraudino iki ašarų. Gal aš nesveika, tačiau gyvūnų kančios mane liūdina. Tačiau dabar ne laikas graudentis -- eina kalba apie vaiko saugumą. O tai aukščiau visko. Nelabai įsivaizduoju,

Ups. Nelabai įsivaizduoju, kad pavyks visą laiką kūdikį apsaugoti nuo namuose gyvenančio šuns. Na, kol jis dar neropinėja -- galbūt. Tačiau vėliau? Pabandykim įsivaizduoti, mėgstančio lyderiauti šuns elgesį, kai mažylis nuropos prie jo maisto dubenėlio ar bandys iš nasrų atimti kokį skanėstą. ...

merepopins, apie tai as ir kalbu ir bandau itikinti ir paaiskinti visoms optimistems, graudziu istoriju autorems, kurios i pirma vieta isstato suns interesa.
NEISBUSIT VISA LAIKA 100% PRIE VAIKO

Manau tik pats seimininkas gali zinot kaip vienoj ar kitoj situacijoj elgsis jo suo
As turiu bultika ... jis labai geras tai nors kitiems taip neatrodo , bet as zinau... ka ji blogiausia gali padaryt su mazu vaiku tai apseilioti ir uzsokusi nuversti .Vot ... Tai tu jau pati turi nusprest ka daryt su ciuciuku

SYPSENAI
As ir nesakau, kad vaiko saugumas antroje vietoje. Zinoma, svarbiausia kudikis, taciau tai moteriai, kuri uzduoda toki klausima, galiu pasakyti tik viena: NEGI KOKIA MAZVAIKE ESI, KAD VIENA DIENA NUTAREI "NORIU" IR NUSIPIRKAI TOKI SUNI, O DABAR, BUDAMA NESCIA, GALVOJI, KA PADAREI?!
Pikta darosi tokius kvailus klausimus skaityti. Anksciau galvot reikejo. O jei planavai suni kiek paauginus juo atsikratyt, tai pirmyn! Ir nera cia ko klausinet, ka daryt, jei seniai viska nusprendei. O gal tik nori, kad kas tau pritartu, kad taip lengviau sazine nuramintai?! Aisku, daug paprasciau, galesi sau sakyti:"man zmones taip patare". Bet ar taip elgiasi suauges atsakingas zmogus?!
As irgi noriu suns! Bet pries isigyjant kokios nors veisles suni, reikia apie ji susizinoti, pasiskaityt, pasikonsultuot, o tik tada spresti, ar verta pirkti toki suni ir koks geriau tiktu. Jei nori jo atsikratyt - atsikratyk. Jei nori pasilikt - iskastruok ir, laikant suni kambary, net antsnuki jam gali uzdet (mano kaimyne taip daro).

B

Butent aš ir sakau, doberis gal ir laikomas isteriku, bet jis prognozuojamas. Tu gali numatyti, kaip jis elgsis tam tikroje situacijoje, nes tai tarnybinis šuo. Stafas - ne tarnybinis šuo. tai jam būtų įžeidimas. Stafas - KOVINIS šuo. Stafas - neprognozuojamas. Šios veislės raidoje nebuvo kreipiamas dėmesys į Stafo-Žmogaus santykius o tik į Stafo - kovotojo su šunimis savybes. Kuo jis buvo mažiau nuspėjams- tuo didesnė galimybė papjauti kitą šunį...

Štai ir turime neprognozuojamą veislę, kurios aš nelaikyčiau su vaiku...

Beje iš mano patirties...
Auginu trečią vaiką - pagranduką.
skirtumas tarp antro ir 3 vaiko 10 metų. Kai gimė trečiasis turėjome nuostabią mylimą 6 metų bokserių veislės kalytę. Apie jokius svarstymus vaikas-šuo nebuvo net minties. juk šuo augo kartu su vyresniaisiais vaikais.
(beje bokserė buvo su kilmės dokumentais, iš Vokietijos. sakau tai todėl, kad šuns psicikos stabilumui, patikimumui, labai svarbu kilmė. Tik jei šuo su dokumentais galima būti tikram, kad jo psichika atitiks numatytą standarte. Netgi labradoras be dokumentų būna išveistas dažniausiai iš tų kurie būna išbrokuoti per psichikos testą dėl agresyvumo, arba nepraeina displazijos tyrimo.)

Taigi gimė trečiasis vaikas, ir šuo buvo puikus pagalbininkas- jei vaikas užverkdavo pakviesdavo mane. netgi kieme palikdavome saugoti vežimėlį.
Bet... Vaikas pradėjo šliaužioti, ropoti..., žengti pirmuosius žingsnius...

Dėl valgymo iš šuns dubenėlio nieko tokio... saugojau, paslėpdavau ir t.t. o be to juk šuos mano, prižiūrėtas, švarus ... šuo į tai žiūrėjo pakančiai ir su meile. kartais net nešdavo skanesnį kasnelį dalintis. Aišku kad tai veikė nervus, bet taiksčiausi su šia betvarke.

Nerimą kėlė kitkas- galima sakyti šuns saugumas. Šuo vaiką traukė kaip magnetas. kur buvęs kur nebuvęs žiūrėk, jau bando šuniui į nosiaskylę kokį žaisliuko kotelį įkišti, ar akį "išgliaudenti"... Kai pradėjo stotis, įsikbti stengdavosi ne į kėdę, sofą ar stalą, o tik į šuns ausis ar lūpas. Žinote bokserio lūpos-- ilgos ir minkštos... ir jų daug . Šuo kentėdavo, nebėgdavo, kad gink dieve vaiko nepargriauti. Kartais cypdavo iš skausmo. Kartais ašarų pilnos akys būdavo... Ir dar graudesnių dalykų buvo...

Viskas baigėsi tuo, kad pasitaikė geras žmogus, labai norintis bokserio, turintis puikias sąlygas (beje dirbo mėsininku ) ir aš padovanojau jam savo šunį...
Kodėl taip padariau?
Todėl kad nebuvau tikra, kad šuo visada iškęs vaiko išdaigas... Juk ir žmogus kartais dantistui įkanda, ar suduoda per rankas, paveiktas smarkaus netikėto skausmo. Ir kas man užtikrins, kad taip neatsitiks šuniui? O šuo deja, su dantimis...

Su naujuoju šeimininku kalbėdavomės telefonu, jis su meile pasakodavo apie šunį - jo knarkimą, perdimą ir begalinį žaismingumą.
Niekada nesigailėjau, kad atidaviau. Bet niekada ir neišdrįsau nuvažiuoti jo aplankyti, nes bijojau pažvelgti savo šuniui į akis...

Dabar laikau Labradorą, Įsigijau, kai trečiam vaikui suėjo 3 metai ir aš nusprendžiau, kad daugiau naujagimių tikrai neturėsiu...

Ir žinote ką. Jei aš tada būčiau turėjusi ne bokserį o Labradorą, jo nebūtų reikėję atiduoti... Nes Labradoras-protinga vaiko auklė, kuria gali pasitikėti labiau negu žmogumi... Ir jis moka taip pakreipti aplinkybes, kad vaikui nekiltų noras kaip nors skaudinti šunį...

Alexandra.R
Temos autore suklydo pasirinkdama sios veisles suni, pasidave emocijoms, pamirso mastyti. Bet situacijos jau nepakeisi, ji turi stafa, laukiasi vaikelio. Ka daryti? Rizikuoti ir pasilikti stafa ar ne???
Mano griezta nuomone nepasilikti
Del sazines grauzimo.... Lai su sazine gyvena jinai....

SYPSENAI.
Kuo daugiau mastau, tuo labiau nezinau, ka patarti. Gal visgi geriau butu atsisakyti suns Matyti, kad klausimo autore nedaug ka ismano apie sunis, nera prityrus kinologe. Tai matyti vien jau pagal jos pasirinkima. Ne jai toks suo. O zmoniu neismanymas gali nulemti ne tik vaiko sveikata, bet ir gyvybe. As pati stafo neatsisakyciau, bet as tai ne ji. Gaila, kad nera salygu - pati ji paimciau

na musu sunelis gimus vaikui nepatyre jokio streso. mes laikome mopsa. kai tik parsivezeme vaika namo daveme jam apuostyti. tai jis paziurejo i vaika kaip i lele. turejome saugoti vaika tik tada kai suo ir vaikas budavo ant lovos, nes suo musu iprates budavo lipti per zmogu. tai saugodavome, kad neuzliptu ant vaiko.
kai vaikui jau buvo trys menesiai jie po truputi tapo draugais. pries maudynes suo visada nuprausdavo mums vaika na o dabar kai vaikui metukai tai jie labai puikiai bendrauja. ir zaidzia ir lovele dalinasi. beja, mopsai labai taikaus charakterio todel kartais tenka saugoti suni nuo vaiko ba suo nemoka apsiginti, nes nemoka kasti ir urgzti