taigi išaugs ir rolkos leliukas,o jeigu ne tai,tai nieko baisaus,gi jis negązdina vaiko...
mano mažoji irgi turėjo ,kaip mes vadinom,draugą;žiūrėdavo i sieną,juokdavosi,bet kai pradejo dometis ,,platesniupasauliu,,-siena pasidarė nebeįdomi taigi išaugs ir rolkos leliukas,o jeigu ne tai,tai nieko baisaus,gi jis negązdina vaiko...
taigi išaugs ir rolkos leliukas,o jeigu ne tai,tai nieko baisaus,gi jis negązdina vaiko...
uzmirsta tema. o idomu butu suzinoti kaio gyvena temos autores leliukas 
QUOTE(Katyte1977 @ 2008 01 16, 23:25)
NA jau ankščiau lyg rašė, kad nebedomina tas vaiduoklis jos daugiau, nors gal ir ne taip pamenu, galiu klysti...
pamirsta pasaka.
QUOTE(Aprile @ 2007 08 03, 13:21)
Sveiki, gal i tema gal ir ne. Kai mano broliukas buvo gal kokiu tryju, tik pradejo suprantamai kalbeti. Pradejo mamai ir teciui pasakoti, kad jis buvo karininkas, didelis vyras, kaip turejo didelius namus, masina, ir kita seima su vaiku. Po to ji padure. Mama viskuom patikejo, ji sako, kad tokie mazi vaikai gali prisiminti savo praeitus gyvenimus. Brolio daznai uzklausdavo apie jo praeita seima jis juos labai mylejo sako. Ir gal pasirodys keista, bet pas broli ant pilvo kur sake kad jam dure yra didelis toks kaip apgamas ar deme. Va taip dabar pati turiu sunyti jam tuoj bus pusantru, mociute sako reik dar paluketi, kai paaugs uzklaus ir jo. As tokiais dalykais tikiu 100% gal turit kokiu panasiu atsitikimu pamastymams 
perskaiciau bene 400panasiu istoriju nelaukite kol paaugs nes labai didelis galimas daiktas kad jis nieko nebeprisimins...ir siulyciau paskaityti knga autorio trutz hardo -reikarnacijos naujienos ,vaikai pasakoja apie savo buvusius gyvenimus.kadangi man si tema aktuali tiesiog labai duomiuosi si knyga man pakliuvo bibloitekoje gal ir jus ten rasite, ir patikekite savo broliu patariu 3 metu vaikas to neisgalvotu
Papildyta:
QUOTE(Gytr @ 2007 10 09, 22:18)
Nekokią patirtį prisiminei....Nežinau, bet aš kažkodėl tai tikiu, kad galima prisiminti savo buvusį gyvenimą.... Bet pati tai nieko neatsimenu Matyt, ne kiekvienam tai skirta.kiek skaiciau ne visiems tai lemta ...ir mes suage turime dideliu baimiu tarkime bijoti masinos galimas daiktas kad zuvai avarijoje arba buti itin atsargiam gatvej ,na cia aisku normos mastymui as ne apie vaiduoklius kalbu o apie isties galejusius nutikti aname gyvenime ivikius...tarkim kiti maziai labai bijo ugnies va cia ir atsakimas gaisras ...na zodziu labai labai daug istoriju skaiciau apie tai tikrais faktais paremtais ...
Mano dukra,3,5m turėjo išgalvotą sesutę.Jei aš darydavau kažką valgyt dukra prieina ir sako mano sesutė irgi savo vaikučiams dabar daro valgyt 
,po to jei kur važiuojam sako:mano sesutė irgi važiuos.Mano sesutė irgi buvo kartu parduotuvėj ir pan.mes jos klausėm tai kur ta tavo sesutė gyvena?Atsakydavo kad... ten toli.Iš pradžių galvojom kad gal ji ilgisi savo mirusios puseserės,bet tiek vardas tiek metai nesutampa,puseserė mažiukė buvo,o šitoji pasirodo pati vaikų turi...Bet man kažkaip tai jokios baimės nekelia,kad su mumis dar kažkokia sesutė gyvena Tuo labiau kad vis rečiau ji prakalba apie ją..
,po to jei kur važiuojam sako:mano sesutė irgi važiuos.Mano sesutė irgi buvo kartu parduotuvėj ir pan.mes jos klausėm tai kur ta tavo sesutė gyvena?Atsakydavo kad... ten toli.Iš pradžių galvojom kad gal ji ilgisi savo mirusios puseserės,bet tiek vardas tiek metai nesutampa,puseserė mažiukė buvo,o šitoji pasirodo pati vaikų turi...Bet man kažkaip tai jokios baimės nekelia,kad su mumis dar kažkokia sesutė gyvena Tuo labiau kad vis rečiau ji prakalba apie ją..
Labas,užmačiau temą,tai ir aš pasisakysiu.O buvo taip.Kai buvau pirmą kartą nėščia,mano kūdikis įsčiose mirė dėl nesuprantamų priežasčių - jau tiek saugojau savo pilvuką,bet ėmė ir sustojo vaisiaus širdutė.Tiesa,nėštumas nebuvo dar labai didelis,nepasakosiu,ką teko išgyvent,ypač kai 10 metų susituokę,o vaikelio dar nėr.Iš kažkur TIKRAI žinojau,kad buvo mergytė,net vardą Emilija norėjau duoti.Pastojau vėl,ir kai mano šitam leliui gal 1 metukai buvo,miegu vieną naktį ir kai šokau iš miegų,nes galvą perskrodė mintis''Mano vaikas ateina''.Ir tikrai - nuo durų šlep šlep mažos basos kojytės.Sustojo prie vaiko lovytės ir žinau,kad į ją žiūri.Aš jau nei gyva,nei mirus.Ėmiau melstis,kad tik vaikui nieko nedarytų,bet pastovėjo gal 3 min,ir vėl šlep šlep atgal link durų.Taip ir sulaukiau ryto atvirom akim ir tabaluojančia širdim.Dabar kažkada pagalvojau,kad mano mažiui jau 2,lyg ir antro norėtųsi,sakau:''Sūnuti,gal pasikvieskim pas save broliuką ar sesytę,kad tau linksmiau augti būtų''.O jis sako:''Emuteee...''.Taip ir išsižiojau.Turim pažįstamą tokiu vardu,bet kodėl būtent šitą vardą pasakė,nežinau,nors turim pusseseres,su kuriom dažniau bendrauja,kitokiais vardais.Tai va.Daugiau lyg ir nieko baisaus,vaikas tikrai nieko nemato ir piršteliu į tuštumą nerodo,bet nejauku kažkaip.Nors galvodama apie savo mergytę jaučiu begalinę šilumą ir tarsi visada jaučiu ją šalia,niekaip nepaleidžiu nuo savęs.
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2007 07 02, 08:25)
Aha. Mana pirma vaiko angelas sargas buvo lempa, o antro - vonios lubos (biškį išpeckiotas vienoj vietoj). Tik va, bėda, kad angelai tuose daiktuose neilgai tegyveno. Dabar mano pirmojo angelas sargas yr kompiuteris. Vis sėdi ir sėdi, žiūri ir žiūri. O daugumos diedų ant Lietuvos angelai sargai yr televizariai.
QUOTE(gaika78 @ 2009 01 12, 17:36)
Labas,užmačiau temą,tai ir aš pasisakysiu.O buvo taip.Kai buvau pirmą kartą nėščia,mano kūdikis įsčiose mirė dėl nesuprantamų priežasčių - jau tiek saugojau savo pilvuką,bet ėmė ir sustojo vaisiaus širdutė.Tiesa,nėštumas nebuvo dar labai didelis,nepasakosiu,ką teko išgyvent,ypač kai 10 metų susituokę,o vaikelio dar nėr.Iš kažkur TIKRAI žinojau,kad buvo mergytė,net vardą Emilija norėjau duoti.Pastojau vėl,ir kai mano šitam leliui gal 1 metukai buvo,miegu vieną naktį ir kai šokau iš miegų,nes galvą perskrodė mintis''Mano vaikas ateina''.Ir tikrai - nuo durų šlep šlep mažos basos kojytės.Sustojo prie vaiko lovytės ir žinau,kad į ją žiūri.Aš jau nei gyva,nei mirus.Ėmiau melstis,kad tik vaikui nieko nedarytų,bet pastovėjo gal 3 min,ir vėl šlep šlep atgal link durų.Taip ir sulaukiau ryto atvirom akim ir tabaluojančia širdim.Dabar kažkada pagalvojau,kad mano mažiui jau 2,lyg ir antro norėtųsi,sakau:''Sūnuti,gal pasikvieskim pas save broliuką ar sesytę,kad tau linksmiau augti būtų''.O jis sako:''Emuteee...''.Taip ir išsižiojau.Turim pažįstamą tokiu vardu,bet kodėl būtent šitą vardą pasakė,nežinau,nors turim pusseseres,su kuriom dažniau bendrauja,kitokiais vardais.Tai va.Daugiau lyg ir nieko baisaus,vaikas tikrai nieko nemato ir piršteliu į tuštumą nerodo,bet nejauku kažkaip.Nors galvodama apie savo mergytę jaučiu begalinę šilumą ir tarsi visada jaučiu ją šalia,niekaip nepaleidžiu nuo savęs.
Toks siltas, mielas tavo pasakojimas
QUOTE(Ugnė @ 2009 01 13, 13:51)
Ačiū,''iš dūšios'' viskas.
