Vaiduoklis namie?

Atnešu šviežių naujienų
Jau visą parą vietos nerandu namie...čia šiaip jau senokai keisti dalykai dedasi pas mane namie, bet pradėsiu nuo pradžių...
pas mus kas nors dingdavo, rašiau čia ankščiau, tai tas tai anas, ir vis atrasdavau po kiek laiko, bet tai niekis, vieną kartą mačiau kažkokį neaiškų gyvį, greitai praleikiantį, nesuvokiamu greičiu, rašiau kažkada čia...
Bet, dabar atsitiko nesuvokiamas dalykas, prieš pora dienų šventėm sūnaus gimtadienį, buvom svečiuose, ten daug svečių buvo, fainai pabuvom, grįžom namo, nuėjom namo, ir staiga nesuvokiamas dalykas, ryte draugai pasakė, kad dingo papuošalas draugės visiems buvo šokas, na aišku, kiekvienas buvo šokiruotas, čia seniausi draugai nuo vaikystės visi, visi buvom kartu, su vaikais ir t.t. pradėjom įtarinėt vieną kitą , nori nenori, na tiesiog, visiems buvo šokas...
Ir prieš pora dienų susapnavau, kad radau pas save tą vėrinį iškart paskambinau draugei ir pasakiau, ji aišku juokėsi, bet šiandien nusprendžiau sutvarkyt batų spintą, o ji pas mane labai didelė
ir aukštai aukštai antresolėse, radau tą vėrinį dingųsį galvojau, širdis sustos iki išprotėjimo verkiau, tai nesąmonė didžiausia, negaliu net ką nors galvot, nesąmonė nežinau ką daryt, bet aš ragana, jei ką, pastoviai su Taro kotom būriu, ir dar tas naminukas, vakar vyras sakė matė, kaip kažkas juodas pralėkė greit pro sūnaus kambarį, tai šiandien išsiurbiau išvaliau visus kampus ir man taip negera, vis galvoju, kad tai jo darbas, o kai radau, išlėkiau iš vis iš namų, jaučiau, kad kažkas į mane žiūri ir juokiasi, tiesa, prieš savaitę, kai maudžiau vaiką, man stuktelėjo normaliai į nugarą kažkas, išsigandau nerealiai...
Išvis namie dabar bijau būt, tada, tai išlėkiau išsigandusm neįsivaizduoju, ką dabar daryt, ką draugei pasakyt/
ką tik vyras papasakojo, kaip jis atrodo, kažkas nerealaus, kažkoks juodas greitas daiktas, pati mačiau kažkada , tai žinau. Tiesa, ta batų spinta labai aukšai, ją pasiekt reikia kėdės, tai kas ten tą pauošalą įdėjo/ ir dar į mano batų dėžę , nežinau net ką galvot, labai pergyvenu, nežinau ką galvot, bet jaučiu kad kažkas čia ne taip, nes šiandien ryte virtuvėj radau medinę mentelę ant stalo, kuri buvo dingusi jau visą mėnesį, ir šiaip man negerai namie, pastoviai jaučiu šaltį, ir gėlės vysta, nežinau jau į ką kreiptis, nejaugi galėjo naminukas ar dar kas iškrėsti man tokį pokštą

Dabar išsigandus nerealiai bijau net savo šešėlio, man tikrai nejauku namie, o po šito įvykio išvis...tiesa, pamiršau pasakyt, kad daiktai dingta nuolat, bet vėliau visada atrandu.Ir pačioj neįtikinamiausioj vietoj Net nežinau ką galvoti, labai negeras jausmas, šiandien su švęstu vandeniu vius kampus apėjau, bet vistiek nejauku...

Pirmas dalykas, ką galima būtų įtarti, tai psichiniai negalavimai. Bet darykime prielaida, kad jūs psichiškai visiškai sveika. Net tuomet jokio siaubako čia nematau... būtų kur kas įdomiau, jei susapnavusi būtumėt konkrečią vietą, kur tas vėrinys. Bet iš pasakojimo aišku, kad susapnavot tik abstrakčiai, kad radot pas save. Aš pati dažnai sapnuoju sapnus susijusius su tuom, apie ką galvoju iš vakaro. Ir daugeliui žmonių tas pats. Taip kad jūsų situacija - chrestomatinė, jokios magijos čia nėra.

Kaip tas vėrinys ten ant spintos atsirado? Alkoholį per gimtadienį vartojot? Be to, vaikai mėgsta tokius dalykus išdirbinėt, o prisipažinti neprisipažintų. Draugė papuošalą nejučiomis pametė, vaikai rado ir pasislėpė.

Jūs TIKRAI nenormaliai reaguojat į tokias paprastas situacijas. Relax.
Papildyta:


Tai gali būti ligos simptomai, tokius dalykus jaučiančių žmonių yra daug. Pasikonsultuoti pas daktarą niekuomet nepakenks. Galbūt ir vaistų išrašys, pamatysit, kaip pagerės. Čia gali būti nieko bloga, tiesiog reikia laiku kreiptis.

Dekor, pagarba, nuotaiką pakėlei nerealiai

Mc Lovin išsiregistravo...
Visuomet laikiausi nuostatos, kad nereikia čia viešai pasakoti tokių dalykų, nes visuomet atsiras skeptikų, kurie nusiųs pasigydyti arba pavadins išgeriančiais.

Nors yra žmonių, kurie niekad nieko nepajuto, nematė, visus kitus kitokius ar keistiems dalykams įvykus, durniais vadina. Valgo jie sau kotletus ir dėl nieko nepergyvena ir nieko tu čia, žmogau, nepadarysi...free forum for everyone

[quote=Mc Lovin,2010 05 10, 23:28]Atnešu šviežių naujienų

ir aukštai aukštai antresolėse, radau tą vėrinį dingųsį galvojau, širdis sustos iki išprotėjimo verkiau, tai nesąmonė didžiausia, negaliu net ką nors galvot, nesąmonė nežinau ką daryt, bet aš ragana, jei ką, pastoviai su Taro kotom būriu, ir dar tas naminukas, vakar vyras sakė matė, kaip kažkas juodas pralėkė greit pro sūnaus kambarį, tai šiandien išsiurbiau išvaliau visus kampus ir man taip negera, vis galvoju, kad tai jo darbas, o kai radau, išlėkiau iš vis iš namų, jaučiau, kad kažkas į mane žiūri ir juokiasi, tiesa, prieš savaitę, kai maudžiau vaiką, man stuktelėjo normaliai į nugarą kažkas, išsigandau nerealiai...
Išvis namie dabar bijau būt, tada, tai išlėkiau išsigandusm neįsivaizduoju, ką

neburkit Jus tom kortom ir palaipsniui issinesdins naminukas ar kas jis ten...patys zmones prisikviecia mintim, savo busena...

Aš siunčiau ne pasigydyti, o pokalbiui su gydytoju, jis ten jau spręstų pats. Ir nėra turbūt nei vieno šizofreniko pasaulyje, kuris abejotų savo patirčių tikrumu.

Man pasakojo tėvai, kad kai buvau maža (kokių 3metų) pas mus bute atsirado bildukas. Tėvai visiškai tuo netikintys. I naują butą buvom neseniai persikraustę. Pasakojo apie neaiškų krebždenimą, bet girdėjo ir mama ir tėtis ir močiutė, kuri su mumis gyveno. Tas krebždėjimas buvo netoli mano medinės (kaip ir pas kažką su strypeliais lovytės), kuri stovėjo tėvų miegamajame. Žinau, kad tik tuomet kai parsinešė švesto vandens krebždėjimas dingo.
Taip pat močiutė pasakojo, kad jos lova bildėdavo..na toks krebždesys, bildėjimas iš vidaus lyg tai. Išnaršė visiškai visą, net medžiagas prakirpusi buvo apžiūrėti visą - nieko. Tai tik kai į vidų įdėjo kryžių viskas baigėsi.
Tikrai tikrai nemeluoju nei žodžio. Patys tėvai su tuo gyvenime nebesusidūrė ir nesuvokia, kas ten buvo, bet akivaizdžiai nei vienas nuneigti nieko negali, nes viską patyrė.
Visai neseniai, susipažinus su viena tokia šeima, pasakojo, kad tos šeimos vyras ir žmona kažkokiomis aplinkybėmis kvietė dvasias (kodėl nežinau)..na ir ką..prisižaidė. tik pasikvietus kažkoį žmogų jis išvarė tas dvasias, nes niekas kitas nepadėjo. tai net mano tėvams kai pasakojo perspėjo jokiu būdu, niekuomet to net nebandyti.. Tėvai papasakojo jų istoriją ir man. Tikėti neišeina net norint.. paprasčiausiai aš tuos žmones pažįstu ir tikrai nepasakyčiau, kad meluotų, o ir kam to reiktų..

As taip pat labai bijau tamsos.Po dieduko laidotuviu pradejau.Visada eidama per tamsa net i tualeta,uzsimerkiu,kad nematyciau nieko,nes man nuolat rodos,kad kazka pamatysiu As paaugle kai buvau net prasiau bobules,kad kai ji numirs,gink Dieve,man nesivaidentu,o geriau i sapnus ateitu.Nesveika baime turiu tamsos ir mirties O pilnaties nebijau,bet anksciau lunatikuodavau per ja



Taip,turim angelus sargus savo...As kai buvau kokiu 9 metu,sedejau kaime tokioj lauko vasarinej,kaip mes vadinam.Murinis namukas,kuri mociute kurendavo tik vasara,kad nereiketu peciaus kurti namie,nesisildytu viduj.Jis toks vargsas jau buvo,is betono luitu pastatytas.Kepe bobule blynus.Prie duru salia stalo kampo sedejo kaimynas,galugalis stalo buvo tuscias,o is ilgio sedejau as,mano pusbrolis ir pussesere,visi skaniai blynukus dorojom Pussesere su pusbroliu pavalge ir isejo.Nzn kodel,nusprendziau nueiti i pati gala stalo toliau valgyti,nors pries tai labai patogiai sedejau beveik paciam vidury.Dar kazkoki uzesi isgirdau,lyg lektuvas skrido.Ir tiktai buuum,per visa stala betono luitas nukrito ir manes neliete,nes sedejau paciame kraste Man butu nukrites tiesiai ant galvos,nebent buciau stipriai atsilosus atgal,i palange galva ikisus.Kaimynas kaip nere pro duris,as soko istikta griebiau uogiene su blynais irgi ismoviau laukan Vat apsaugojo kazkas...Ir skendusi buvau dar mazesne,taip pat A.a.diedukas basom kojom bego laukais,kol pasivijo ji masinyte,nuveze i ligonine...Saugo kazkas...

O del paranormaliu reiskiniu...Kai diedukas buvo pasarvotas,nemiegojau 2 paras ir galop nusprendem nusnusti pries treciaja para.Jau degtukus buvo galima statyti,akys lipo...Miegojau 5 valandas,kai isgirdau kaip mano mama pradejo sukauti(garsiakalbe ziauri ji),kad va,trys paros ir dieduko vele jau vaiksciojo nakti(siurpas jau man nuejo ir asaros rieda,visada man taip,nuo vaikystes kai apie tokius dalykus kalbu..),nes tipo ta pacia lauko vasarine buvo su spyna uzrakinusi,jokiu katinu nebuvo toj vasarinej,o puses sumustiniu nera ir visas kibiras cukrau ispiltas,o diedukas ziauriai daug cukraus i arbatas dedavosi.Na,sumustinius,sakykim,peles suvalge,nors anxciau niekas nuo stalo nedingdavo,visada ten maista palikdavo,o cukraus kibira ziurke ar kate gi neapvers...Kibiras tas didziulis baltas,kaip dazams buna Tada nuejau praustis i ta vasarine ir taaaaip nejauku buvo!O dar uz peciaus kazkas susnarejo(db jau neatmetu galimybes kaciu ar peliu),tai kai nesiau kudasiu is ten!..Ir jau praejo 10 metu turbut kai dieduko neber,o as bijau ieit i ta kambari,kur jis miegodavo...Visada uzsimerkiu,uzdegu sviesa ir tada greit ilendu i spinta mano kaimisku rubu ir iseinu.Ziauriai bijau,kad man pasivaidens,kazkokia paranoja net O ji ziauriai mylejau ir myliu,bet lb daug kartu sapnavau,kad jis butent toj lovoj guli visas sergantis,ligos patale(koki as ji pamenu pries numirstant),o as kuiciuosi toje spintoje Ir taip negera pabudus...Tik kelis kartus turbut sapnavau,kad jis mires-gyvas(zinau,kad mires,bet be proto dziaugiuos,kad ji matau sveika ir grazu,galiu kalbeti) ir jam sakau-dieduk,kaip as Jusu pasiilgau!!!Ar galiu Jus pabuciuoti?..Bet niekad nepabuciavau,kiek pamenu.Po tokio sapno jausdavaus labai laiminga.Ir apgailestauju,kad tokio nuostabaus zmogaus nera su manimi
Tai tiek... Beje,visa tema skaiciau nuolat pasiausdama savo ketera

Persikrausčius į naują butą, mus ėmė persekioti keistų sutapimų-įvykių grandinė.
Kažkaip pagalvojau, kad gal tai susiję su būstu . Padeginau šventintą žvakę ir dabar visada padedu duonos "tiems kurie gyvena kartu"
Ar tai įsitikinimas nežinau, bet gyvenimas vėl teka įprasta vaga

Labai įdomi tema
Keletas vaiduokliškų istorijų atsitiko ir man bei mano giminaičiams.

Mano močiutė susapnavo, jog į kambarį įeina juodai apsirengusi jos sesuo, gyvenanti kitame miestely, ir sako:
- Kelkis! Mano vyras mirė.
Ryte iš tiesų gavome žinią apie močiutės sesers vyro mirtį...


Mirė kitos mano močiutės sesuo. Ji buvo pašarvota pas tetą didžiajame kambaryje. Mama su tėčiu išvažiavo į laidotuves, o aš likau su močiute (ne ta, kurios sesuo mirė), nes ji viena namuose bijojo būti. Po laidotuvių sugrįžus tėvams, nuvažiavau pas tetą. Buvau studentė, mokiausi tame mieste, kur gyveno teta, ir pas ją miegodavau tame pačiame didžiąjame kambaryje . Ir tą vakarą teta paklojo man sofą - lovą. Kadangi laidotuvėse nebuvau, neįsivaizdavau, kad tik vakar čia buvo pašarvota senutė ir kuo ramiausiai užmigau. Susapnavau, jog guliu ten, kur ir guliu, o aplink šalia sofos esantį stalą sėdi visokiausi keisti padarai. Žmogaus ūgio, bet ne žmonės, pilkšvi lyg būtų iš rūko. Pabudau, o aplink stalą iš tiesų sėdėjo mano susapnuotos būtybės. Pro langą krintančioje gatvės lempų šviesoje jos buvo aiškiai matomos. Uždegiau šviesą, ir jų nebeliko. Be abejo,tai buvo tik ryškaus sapno tęsinys... Vėl užgesinusi šviesą, užmigau. Nebesusapnavau nieko baisaus, tik iš ryto, tvarkydama savo guolį pastebėjau, kad naujutėlė balta paklodė aplašėjusi žvakės vašku. Matyt ta paklodė buvo patiesta po karstu...


Mirė senelis ir buvo pašarvotas savo kambary. Mes nebudėjome per visą naktį. Išsiskirsčius kaimynams, pasėdėjome iki vėlumos ir nuėjome miegoti. Ryte močiutė išgirdo, kaip senelis išėjo iš kambario, vilkdamas kojas perėjo koridorių ir išėjo į kiemą. Aišku, tikrumoje to nebuvo, močiutė tik girdėjo kasrytą įprastus garsus.

Mano šuo kartais vakarais staiga susidomėjęs ima žiūrėti į lubas, gal ne tiek į lubas, o taip lyg žvelgtų nematomam žmogui į veidą. Kartais taikosi urgzti arba suloja. Šiuo metu gyvenu viena, todėl nejauku. Mano šuo nelinkęs be reikalo vambryti, suloja tik tada, kai kas nors įeina į kiemą. Atrodo, tarsi kažkas nematomas būtų kambary ir bet kada galėtų pasirodyti. Nuraminu šunį, sakydama, kad čia savas (mano namuose yra gyvenę tik man artimi mylimi žmonės), tačiau šuo vis tiek įtariai žvilgčioja į nematomą svečią. Po kelių minučių svečias išnyksta.

Esu girdėjusi tokį pasakojimą, kad po mamos mirties jos suaugusi duktė turėjo pakeisti butą, nes tame, kuriame jos gyveno kartu su mama, vakarais prie lango iš lauko pusės vis prisiglausdavo mirusios mamos veidas.O butas 4 aukšte...

Pažįstama senutė kartą papasakojo, jog ji pabudo naktį ir pamatė prie lovos stovintį aukštą juodą žmogų. Persižegnojo, bet žmogus tebestovėjo. Tik kai peržegnojo tą žmogų, jis išnyko.

Daugelį tokių atsitikimų galima paaiškinti paprastai, tačiau tik vienam nepritaikau realaus paaiškinimo. Pati girdėjau močiutę pasakojant apie seserį, sapne pranešusią apie savo vyro mirtį, o žinią, kad taip yra iš tikrųjų, gavome tik po kelių valandų.

negi mama tokia butu, kad savo vaiku eitu po mirties gazdinti...