Na ir as papasakosiu kelias keistenybes.Mano dukryte iki kokiu 5-6 metuku vis man pasakodavo , kad pries ateidama pas mane (taip suprantu , kad pries gimdama) ji gyveno labai sviesioje vietoje ,kur jai buvo labai linksma ir gera ir ten ji turejo 7 draugus . Vis sakydavo -Mama , kodel cia vaikai tokie nedraugiski - tai verkia , tai pyksta , mano 7 draugai buvo tokie geri , vezk mane atgal , as noriu ten sugrizti. Na - siurpuliukai taip ir nukratydavo. Keleta kartu pasiuliau nupiesti jai ta vieta , kur ji gyveno ir tuos draugus.Ji man nupiese kalna , virs jo saule , vaivorykste ,daug gelyciu ir septynias zmogisko pavidalo figureles su mazais rutuliukais ant nugaru , panasiais i sparnus. Jokiu sventu paveikslu ji buvo nemacius , net baznycioje buvusi tik per savo krikstynas (naujagimis).Keista.
Ir dar .Teko man 3 metus priziureti tokia moteryte.Ji buvo labai gera , linksma , nuosirdi moteriske . Neturejo savo seimos , gal todel mylejo ir mane ir mano dukryte.Megdavo kalbetis.Viena karta lyg juokaudamos , lyg rimtai susitarem , kad kai numirs ,jeigu bus tokia galimybe ir po mirties yra kazkas - ji pranes man kokiais nors elektros prietaisais (lempos pamirksejimais ar pan.). Kai ji mire , mazdaug po savaites ar dvieju mes su dukryte ramiai sedejome kambary .Nei is sio nei is to pats isijunge televizorius , nors distancinis valdymas gulejo tolokai nuo musu ant stalo. Po to , pradejo lempos mirkset karts nuo karto. Visko apvainikavimu tapo kai visam name vienu metu pradejo cypti priesgaisriniai aparaciukai , o ju 7 ! Vyras is visu , vienas po kito iseme kronas , o jie vis tiek cype kokias 10 minuciu. tada vyrui pasakiau pasiimti dukryte ir isvaziuoti kur nors.Kai likau viena name - vaiksciojau po kambarius , pasimeldziau ir graziai , maloniai , taip kaip anksciau kalbedavomes su ja gyvai esant pasakiau - eik , brangioji i sviesa.Aciu tau, supratau tavo zinia ,aciu tau , kad buvai mano drauge, kad buvai man ir mano dukrytei tokia gera , bet eik i sviesa , ten taves nekantriai laukia tavo artimieji.
Po to , stai jau beveik 3 men . jokiu keistu mirksejimu ir pan. nebepasikartojo.
Keleta keistu atsiminimu isliko man is mano pacios vaikystes. Nezinau kokio as buvau amziaus , bet labai gerai prisimenu , kad guledama lovyteje apziurineju savo rankas ir labjausiai prisimenu toki nesuvokiamai keista susijaudinima ir minti - cia AS , AS, GYVA , gyva VEL ! VEL!
Po to vel gi - savo kudikiskoje loveleje buvau palikta miegoti , o as miegoti nenorejau - man buvo labai vienisa , baisu ir liudna.Labai graudziai verkiau nusiminusi , mano sirdeleje buvo tiek skausmo ir nevilties - staiga , tiesiog is sienos isejo maloni moteris ir pasake man - miegok , nusiramink , viskas bus gerai. As nusiraminau. Kai jau gerokai paaugau - nuo tos sienos nuplesiau visus tapetus ieskodama skyles , ar duru pro kur ta moteris ieiti galejo - neradau
. Na , daug ko tiesiog neimanoma paaiskinti - o gal ir nereikia
. Tiesiog tvirciau apkabinkime savo mylimus zmones , pasimelskime uz mirusius ir dziaukimes paprastais kasdieniniais dalykais.Sekmes visoms .
