jus pacios tikit tuo ka cia priraset?
QUOTE(Kiera @ 2010 10 30, 20:55)
ne visiems duota tai suprast.
Manau dvasios ir vaiduokliai yra mūsų religijos dalis. Dvasios , pomirtinis gyvenimas, reinkarnacija tai tikėjimas kad gyvensi ne statistini laiką o amžiną gyvenimą. Čia panašiai kaip su Dievu. Žmonės remiasi į ji kaip į gyvybės simbolį. Iš kitos pusės, pagal žmonių tikėjimus išeina kad gyvenam du gyvenimus. Dabartinį ir pomirtinį. Tai pomirtinis gyvenimas vėlgi yra iššaukiamas kaip tikėjimas kad amžinai gyvuosi, užmirštant apmąstyt ar tikrai logiškai samprotaujam. Pvz, japonų kultūra turi kitokius vaiduoklius ir jų funkciją ir pašaukimas šiek tiek skiriasi. O dėl vaiduoklių regėjimo, tai nemanau kad tai tiesa. Visgi kad ji pamatytum jis turi būti materialus, apčiuopamas kad šviesą nuo atsispindėtų ir mes jį pamatytume. Ir tai, ne jį patį, o tik jo spalvą 
nors vėlgi, mūsų pojūčiai neapčiuopa visos aplinkos, tad negali matyti nei aplinkui skraidžiojančių radijo bangų nei galbūt tų vaiduoklių jeigu jie ir egzistuotų.
nors vėlgi, mūsų pojūčiai neapčiuopa visos aplinkos, tad negali matyti nei aplinkui skraidžiojančių radijo bangų nei galbūt tų vaiduoklių jeigu jie ir egzistuotų.
o man pvz idomu, jei vieni teigia kad yra pomirtinis gyvenimas, o kiti kad reinkarnacija, tai taip iseitu,kad pomirtinio gyvenimo kaip ir nera.. Nors as linkusi pasilikti prie savo tikejimo ir vis del to tikiu,kad pomirtinis gyvenimas yra. bet tie visi pasakojimai is viso pasaulio,kur vaikai atsimena praeito gyvenimo seimas ir tt,na nezinau,tiek abejoniu.. 
musu kudikis sypsodavosi lempai lubose, guguodavo jai, kaip ir paveikslui kabanciam ant sienos 
nematau cia nieko baisaus
nematau cia nieko baisaus
Žmonės gal ir kalba ir tiki, bet niekas neargumentuoja. Niekas nepaaiškina kodėl jie taip tiki. Jeigu ir kas aiškina tai dažniausiai sieja viską su dvasiomis ir sielomis, o tai yra mūsų religija.
O kalbant apie vaikus kurie pasakoja apie praeitus gyvenimus, teoriškai tiesos matau tame, nes turiu vieną pagrindą,o praktiškai tai net nežinau ką manyt, nes visgi prisiminti galime tik tai ką patys patiriame. Teoriniu atveju tėvas ir motina sujungia savo informaciją apvaisinimo metu. O ar tai imanoma tai reikia tirti. Anyway, reikia vistiek išlikt blaivaus proto
tarp kitko, žiūrint kur tu tokius faktus skaitei ar girdėjai. Nes juk pati supranti kad televizija ir internetu nevisada galima pasitikėti.
O kalbant apie vaikus kurie pasakoja apie praeitus gyvenimus, teoriškai tiesos matau tame, nes turiu vieną pagrindą,o praktiškai tai net nežinau ką manyt, nes visgi prisiminti galime tik tai ką patys patiriame. Teoriniu atveju tėvas ir motina sujungia savo informaciją apvaisinimo metu. O ar tai imanoma tai reikia tirti. Anyway, reikia vistiek išlikt blaivaus proto
tarp kitko, žiūrint kur tu tokius faktus skaitei ar girdėjai. Nes juk pati supranti kad televizija ir internetu nevisada galima pasitikėti.
Esu susidūrusi su panašiais baubais 
.Kai mano dukrytė dar buvo mažutė buvo sumaišiusi dieną su naktim ar kažkas panašaus. Kiekvieną vakarą nuo 10 iki 5 ryto cypdavo kaip skerdžiama, taip kad turėdavau supuot visą naktelę . Vyras dirbo naktimis, tai aš įsijungus stalinę lempą ir vargdavau. Būdavo tokių bajeriukų: supu, žiūriu į duris- rankena nusileidžia ir pasikelia ir taip kelis kartus, arba tūrėjom didelį šunį, o jam kartais pamesdavau kaulą, nu kiaulės nuo stuburo. Tai jis toks nemažas gan, tai va jis taip gražiai pradeda vartytis į priekį per grindis. Bet pati nežinau, nebijodavau, tik įdomu stebėt būdavo. Buvau susitaikius, kad gyvenam ne vieni ir tiek. Susirūpinau po vieno įvykio. Kažkur buvom išvažiavę, gryžom vėlai vakare , žiauriai valgyt norėjom, ai galvojam, išsivirsim ant smūgio kiaušiniu ir pavalgysim. Nu sudedu tuos kiaušus į katilą, degsiu dujinę, o ji atsukta, uostau dujų neužuodžiu, su ranka paliečiu tą daiktą kur turi degt, karštas!! nu tada tai jau persigandau žiauriai. Niekas mūsų bute tikrai negalėjo pasisvečiuot mums nežinant, nei mama nei dar kas. Yra dar kelis kartus taip pasikartoję, kad dujos atsuktos, bet kvapo nėr. Nesu tikinti, bet įsigijau šventinto vandens ir šlakščiau kambarius prašydama "to kažko", kad mūsų negąsdintų. Sakiau jei nori čia gyvenk, bet nedirbk jokių zbitkų. Nu ir viskas, po to karto ramu..
.Kai mano dukrytė dar buvo mažutė buvo sumaišiusi dieną su naktim ar kažkas panašaus. Kiekvieną vakarą nuo 10 iki 5 ryto cypdavo kaip skerdžiama, taip kad turėdavau supuot visą naktelę . Vyras dirbo naktimis, tai aš įsijungus stalinę lempą ir vargdavau. Būdavo tokių bajeriukų: supu, žiūriu į duris- rankena nusileidžia ir pasikelia ir taip kelis kartus, arba tūrėjom didelį šunį, o jam kartais pamesdavau kaulą, nu kiaulės nuo stuburo. Tai jis toks nemažas gan, tai va jis taip gražiai pradeda vartytis į priekį per grindis. Bet pati nežinau, nebijodavau, tik įdomu stebėt būdavo. Buvau susitaikius, kad gyvenam ne vieni ir tiek. Susirūpinau po vieno įvykio. Kažkur buvom išvažiavę, gryžom vėlai vakare , žiauriai valgyt norėjom, ai galvojam, išsivirsim ant smūgio kiaušiniu ir pavalgysim. Nu sudedu tuos kiaušus į katilą, degsiu dujinę, o ji atsukta, uostau dujų neužuodžiu, su ranka paliečiu tą daiktą kur turi degt, karštas!! nu tada tai jau persigandau žiauriai. Niekas mūsų bute tikrai negalėjo pasisvečiuot mums nežinant, nei mama nei dar kas. Yra dar kelis kartus taip pasikartoję, kad dujos atsuktos, bet kvapo nėr. Nesu tikinti, bet įsigijau šventinto vandens ir šlakščiau kambarius prašydama "to kažko", kad mūsų negąsdintų. Sakiau jei nori čia gyvenk, bet nedirbk jokių zbitkų. Nu ir viskas, po to karto ramu..
QUOTE(SAMOGITIJA @ 2010 11 02, 09:56)
Esu susidūrusi su panašiais baubais .Kai mano dukrytė dar buvo mažutė buvo sumaišiusi dieną su naktim ar kažkas panašaus. Kiekvieną vakarą nuo 10 iki 5 ryto cypdavo kaip skerdžiama, taip kad turėdavau supuot visą naktelę . Vyras dirbo naktimis, tai aš įsijungus stalinę lempą ir vargdavau. Būdavo tokių bajeriukų: supu, žiūriu į duris- rankena nusileidžia ir pasikelia ir taip kelis kartus, arba tūrėjom didelį šunį, o jam kartais pamesdavau kaulą, nu kiaulės nuo stuburo. Tai jis toks nemažas gan, tai va jis taip gražiai pradeda vartytis į priekį per grindis. Bet pati nežinau, nebijodavau, tik įdomu stebėt būdavo. Buvau susitaikius, kad gyvenam ne vieni ir tiek. Susirūpinau po vieno įvykio. Kažkur buvom išvažiavę, gryžom vėlai vakare , žiauriai valgyt norėjom, ai galvojam, išsivirsim ant smūgio kiaušiniu ir pavalgysim. Nu sudedu tuos kiaušus į katilą, degsiu dujinę, o ji atsukta, uostau dujų neužuodžiu, su ranka paliečiu tą daiktą kur turi degt, karštas!! nu tada tai jau persigandau žiauriai. Niekas mūsų bute tikrai negalėjo pasisvečiuot mums nežinant, nei mama nei dar kas. Yra dar kelis kartus taip pasikartoję, kad dujos atsuktos, bet kvapo nėr. Nesu tikinti, bet įsigijau šventinto vandens ir šlakščiau kambarius prašydama "to kažko", kad mūsų negąsdintų. Sakiau jei nori čia gyvenk, bet nedirbk jokių zbitkų. Nu ir viskas, po to karto ramu..
.Kai mano dukrytė dar buvo mažutė buvo sumaišiusi dieną su naktim ar kažkas panašaus. Kiekvieną vakarą nuo 10 iki 5 ryto cypdavo kaip skerdžiama, taip kad turėdavau supuot visą naktelę . Vyras dirbo naktimis, tai aš įsijungus stalinę lempą ir vargdavau. Būdavo tokių bajeriukų: supu, žiūriu į duris- rankena nusileidžia ir pasikelia ir taip kelis kartus, arba tūrėjom didelį šunį, o jam kartais pamesdavau kaulą, nu kiaulės nuo stuburo. Tai jis toks nemažas gan, tai va jis taip gražiai pradeda vartytis į priekį per grindis. Bet pati nežinau, nebijodavau, tik įdomu stebėt būdavo. Buvau susitaikius, kad gyvenam ne vieni ir tiek. Susirūpinau po vieno įvykio. Kažkur buvom išvažiavę, gryžom vėlai vakare , žiauriai valgyt norėjom, ai galvojam, išsivirsim ant smūgio kiaušiniu ir pavalgysim. Nu sudedu tuos kiaušus į katilą, degsiu dujinę, o ji atsukta, uostau dujų neužuodžiu, su ranka paliečiu tą daiktą kur turi degt, karštas!! nu tada tai jau persigandau žiauriai. Niekas mūsų bute tikrai negalėjo pasisvečiuot mums nežinant, nei mama nei dar kas. Yra dar kelis kartus taip pasikartoję, kad dujos atsuktos, bet kvapo nėr. Nesu tikinti, bet įsigijau šventinto vandens ir šlakščiau kambarius prašydama "to kažko", kad mūsų negąsdintų. Sakiau jei nori čia gyvenk, bet nedirbk jokių zbitkų. Nu ir viskas, po to karto ramu..ale netingi zmones istorijas kurt ir rasinet
QUOTE(Nada... @ 2010 11 02, 09:36)
Ot netingi žinok, nu nėr man daugiau kas veikt tik sėdėt ir istorijas kurti. Nieko aš neitikinėsiu, buvo kaip buvo ir tiek.
del duju atsuktu, tai siolaikiskos dujines virykles jei netycia atsuki dujas jos trumpam bega, bet po kokiu 5sekundziu jei neuzdegi nustoja begt nors jungiklis ir pasuktas.
As kazkaip stengiuos tu keistumu labai nesureiksmint. Kaip kazkas sake, bandau logiskai paaiskint, bet... yra buve visokiu smulkmenu gyvenime, sunku pasakyt, gal cia psichikos pokstai Buvo ir kad suo kazka sekioja, ir kudikis ziuri, kartais pianinas grodavo 
O kazkada kapuose keista senoli sutikus buvau. Tvarkau as seimos kapa, eiline diena, zmoniu beveik nera. Atsinesus esu su savimi narcizu puokstele. Greblioju ir staiga pajuntu, kad kazkas stovi uz nugaros, atsisuku, ziuriu, toks malonios isvaizdos senukas sypsosi, sako, laba diena. Laba, atsakau. O jis tada klausia " gal galetumete man kelis narcizus atiduot?" Na, keistas man toks prasymas pasirode, kaip ir pats senukas, bet paemiau, puse atidalinau ir atidaviau. O jis sako " Aciu jums uz gera sirdi, uz keliu dienu gausit, ko labai norejot"
Toks kaip cia pasakius vaizdelis is pasaku, bet gyvai sis susitikimas man kaip sapnas buvo, net nezinau kaip paaiskint. Po to tas senelis nuejo ir tiesiog dingo. As atsikvosejus bandziau iziuret, kapai netankiai apauge, bet jis kaip skradziai zeme prapuole. O po poros dienu netiketai gavome pinigu, uz kuriuos nusipirkome pirmaji savo automobili. Ir galvok zmogau ka nori
Buvo ir kad suo kazka sekioja, ir kudikis ziuri, kartais pianinas grodavo O kazkada kapuose keista senoli sutikus buvau. Tvarkau as seimos kapa, eiline diena, zmoniu beveik nera. Atsinesus esu su savimi narcizu puokstele. Greblioju ir staiga pajuntu, kad kazkas stovi uz nugaros, atsisuku, ziuriu, toks malonios isvaizdos senukas sypsosi, sako, laba diena. Laba, atsakau. O jis tada klausia " gal galetumete man kelis narcizus atiduot?" Na, keistas man toks prasymas pasirode, kaip ir pats senukas, bet paemiau, puse atidalinau ir atidaviau. O jis sako " Aciu jums uz gera sirdi, uz keliu dienu gausit, ko labai norejot"
Toks kaip cia pasakius vaizdelis is pasaku, bet gyvai sis susitikimas man kaip sapnas buvo, net nezinau kaip paaiskint. Po to tas senelis nuejo ir tiesiog dingo. As atsikvosejus bandziau iziuret, kapai netankiai apauge, bet jis kaip skradziai zeme prapuole. O po poros dienu netiketai gavome pinigu, uz kuriuos nusipirkome pirmaji savo automobili. Ir galvok zmogau ka nori
