vien nuo geru noru ne viskas priklauso
misinukas vien nuo geru noru ne viskas priklauso
vien nuo geru noru ne viskas priklauso
QUOTE(jurabalta @ 2009 01 14, 02:28)
sutinku kad ne vien noro reikia kad MP tik savo leliu maitintum...mes tik 3dieneles MP ragavom 
dabar maitinames misinukais 
Mes MP maitinomės tik vieną mėn... Po to man buvo pūlingas mastitas - teko operuoti ir ate maitinimui pasakyti, dabar valgom mišinuką ir kol kas savęs dėl to negraužiu...
Mums 3 mėn., bet valgome tik MP, na dar esam ragavę kmynų arbatėlės (taip girdydavau gerasias bakterijas). Tikiuosi iki 6 mėn. maitinti MP, aišku prisiekti negalėčiau, kad tik MP maitinsiu 
Nors daug kas sako,kad ne viskas nuo gerų norų priklauo, sutinku tikrai, kad neviskas, bet tikrai labai labai daug kas. Pavyzdziui man pienelis atsirado tik į 5 dieną po gimdymo
(vos keli lašiukai priešpienio būdavo, bet matomai tik gimusiam kūdikiui pakako, gydytoja sakė, kad matomai soti dukrelė gimė 
), jau maniau kad pienelio nebebus , per tas 4 su puse paros mano vienas spienelis buvo taip nugraužtas ir sutrūko, kad maniau jog visai nukris , kai pamanė MB ir mano sesuo tai šoke buvo, tai tą krūtį nusitraukinėdavau su pientraukiu, nors taip pat skaudėjo tai oi oi oi 
, o iš kitos pati maitinau, nors ir ta buvo apgraužta, bet gydžiausi ir sukandus dantis maitinau, juk dėl savo mažosios 
, kad tik kuo stipresnė ir sveikesnė augtų. Na o dabar viskas sugijo, beveik pasimiršo ir kuo puikiausiai valgome tik MP .
O kiek žinau pažystamų, kurioms tik apgraužus spienelius, maitinimas MP ir pasibaigdavo, neva labai skauda . Tai va tokių mamų nelabai suprantu. Bet žinau, kad tikrai būna įvairių priežasčių, kurios tikrai nuo mamų nepriklauso 
Nors daug kas sako,kad ne viskas nuo gerų norų priklauo, sutinku tikrai, kad neviskas, bet tikrai labai labai daug kas. Pavyzdziui man pienelis atsirado tik į 5 dieną po gimdymo
(vos keli lašiukai priešpienio būdavo, bet matomai tik gimusiam kūdikiui pakako, gydytoja sakė, kad matomai soti dukrelė gimė ), jau maniau kad pienelio nebebus , per tas 4 su puse paros mano vienas spienelis buvo taip nugraužtas ir sutrūko, kad maniau jog visai nukris , kai pamanė MB ir mano sesuo tai šoke buvo, tai tą krūtį nusitraukinėdavau su pientraukiu, nors taip pat skaudėjo tai oi oi oi , o iš kitos pati maitinau, nors ir ta buvo apgraužta, bet gydžiausi ir sukandus dantis maitinau, juk dėl savo mažosios , kad tik kuo stipresnė ir sveikesnė augtų. Na o dabar viskas sugijo, beveik pasimiršo ir kuo puikiausiai valgome tik MP .O kiek žinau pažystamų, kurioms tik apgraužus spienelius, maitinimas MP ir pasibaigdavo, neva labai skauda
. Tai va tokių mamų nelabai suprantu. Bet žinau, kad tikrai būna įvairių priežasčių, kurios tikrai nuo mamų nepriklauso
QUOTE(MarryJane @ 2008 09 23, 22:30)
As nuo 3 sav primaitinu misineliu, o MP nusitraukineju, nes nelabai ima kruti. nors laukdamasi net minciu neturejau, kad negalesiu maitint. Is pradziu vos nesugauziau saves del to, bet dabar susitaikiau ir netgi jauciuosi laisvesne.
O siaip tai noreciau papriestarauti del atseit stipresnio zindomu kudikiu rysio su motina. Manau cia propaganda. Turiu 2 konkrecius pavyzdzius.
Drauge savo dukryte zinde iki beveik 2 metu (!), Vaikui jau 8 metai, o rysio su motina nerasta is abieju pusiu. Mergaite jai tik kliutis gyvenime. Auga su mociute ir mamytes, kuri grizta is Anglijos karta per pora menesiu, nelabai ir pasiilgsta. O stai mano kolege nuo gimimo maitino sunu misineliais, nes jos pienas su stafilokoku ar kazkuo ten buvo. Dabar sunui jau 14 metu ir rysys pas juos pavydetinas. Berniukas labai atsidaves mamai, o ir mama ji tiesiog dievina.
Taip, kad negasdinkim jaunu, negalinciu maitint mamyciu nepagristais stereotipais
Is pradziu vos nesugauziau saves del to, bet dabar susitaikiau ir netgi jauciuosi laisvesne.O siaip tai noreciau papriestarauti del atseit stipresnio zindomu kudikiu rysio su motina. Manau cia propaganda. Turiu 2 konkrecius pavyzdzius.
Drauge savo dukryte zinde iki beveik 2 metu (!), Vaikui jau 8 metai, o rysio su motina nerasta is abieju pusiu. Mergaite jai tik kliutis gyvenime. Auga su mociute ir mamytes, kuri grizta is Anglijos karta per pora menesiu, nelabai ir pasiilgsta. O stai mano kolege nuo gimimo maitino sunu misineliais, nes jos pienas su stafilokoku ar kazkuo ten buvo. Dabar sunui jau 14 metu ir rysys pas juos pavydetinas. Berniukas labai atsidaves mamai, o ir mama ji tiesiog dievina.
Taip, kad negasdinkim jaunu, negalinciu maitint mamyciu nepagristais stereotipais
čia tik 2 pavyzdžiai, žinau daugiau, kad susidaro stiprus ryšys, bet labiausiai manau, kaip mama bendrauja su vaiku maitindama ji, tai manau svarbiausia
maitinu pati. pliusai- pigu 
, patogu, nereik nieko sterilizuot, virt ir t.t. , apie naudą vaikui ir taip visi žino -imunitetas ir t.t. Minusai - esi pririšta prie vaiko kiaurą parą, bet aš šiaip ar taip neturiu jo kam palikinėti, tai man čia idealiausias variantas.
Papildyta:
Net neturiu ką daugiau pridėti
, patogu, nereik nieko sterilizuot, virt ir t.t. , apie naudą vaikui ir taip visi žino -imunitetas ir t.t. Minusai - esi pririšta prie vaiko kiaurą parą, bet aš šiaip ar taip neturiu jo kam palikinėti, tai man čia idealiausias variantas.Papildyta:
QUOTE(Garbanele @ 2008 08 08, 15:50)
As gal ir neteisi busiu, bet man iskart kyla tokia mintis, kam tada gimdyti vaikus, jei jauciates priristos sededamos namuose ir matindamos is krutines? Manau, gimus vaikui jau susitaikai su mintim, kad visas pasaulelis suksis apie mazyli, o ne apie mama...
Net neturiu ką daugiau pridėti
Aštai esu už MP vaikui sveikiau žinoma mamai lengviau su mišinukais vaikai naktimis nekelia kiek teko girdeti nes su MP keltis tenka po 3-6 kart 
Aš tik už MP vaikutis lengvai ir noriai valgo o ir sveika labai
deja pasirinkimo neturejau po 1.5 men... teko maitinti misiniu
teko maitinti misiniu
QUOTE(Ievamul)
tikrai tiesa. Man su pirma dukrele taip ir buvo: svoris augo prastai dėl dažno ir gausaus atpylinėjimo, todėl primaitinau mišinuku, ir raida nuo to nei kiek nesulėtėjo, ir nesirgo vaikas iki trijų metų praktiškai visai. O MP maitinti tikrai patogiau, nei pvz. keltis naktį ruošti mišinuką apspangusiom akim.
