šią savaitę save atlaisvinau nuo paskaitų, nes reik parašyti rašto darbus, o kai grįžti namo, tai nuo tų raminamųjų tik migot norisi. o kai namie sėdi, tai vaistų negeri. psichologiškai lengviau ir visa kita. bet šiaip su pilvu tai tas pats kaip visada tik kad mažiau burbuliuoja. bet tas burbuliavimas tai labiau nervinis dalykas
pas psicho buvau nes vakar buvo temperatura pakilusi iki 38 laipsniu 
,bet viskas gerai nieko nerado tik kraujyje rado siek tiek leukocitu ,ryte labai pykina poto lyg praeina matyt kad vaistus nutraukiau palikau tik bromazepama,dabar taip bijau gerti antidepresantu nes sakiau kojas pakratysiu nuo situ kur geriau,jau siandie maziau skaudejo sonus gal gi praeis
pas psicho buvau nes vakar buvo temperatura pakilusi iki 38 laipsniu ,bet viskas gerai nieko nerado tik kraujyje rado siek tiek leukocitu ,ryte labai pykina poto lyg praeina matyt kad vaistus nutraukiau palikau tik bromazepama,dabar taip bijau gerti antidepresantu nes sakiau kojas pakratysiu nuo situ kur geriau,jau siandie maziau skaudejo sonus gal gi praeis nors čia neturėtų būti susiję. beje, ar gali būti čia nuo antidepų, kad einu ryte pirmą sykį normaliai į tualetą, o antrą kartą jau viduriai lievi. ir viskas. daugiau neinu (čia turiu omeny, kai namie sėdžiu). tai aš nesuprantu, iš tus tas nelemtas viduriavimas, jeigu nieko blogo iš vakaro nevalgau, nei nervinuos nei ką. negi dėl vaistų? bet nuo mirtazepino tau taip nebuvo, ane?
tie homeopatiniai vaistukai dabar kazko nepadeda, stengiuos atsipratint nuo xanax jau 5 dienas negeriau, bet rytoj teks ikalt nes daug darbu bus, daug rupesciu...o dar mmm sirgsiu tai dzs tik paumes 
. kiek dar žadi ten kankintis? laikykitės visos ir visi 
Daugiau poilsio ir sporto. 
Daugiau poilsio ir sporto. 
vis tiek tas pats sh užtai dabar maukiu colą savaitgaliais ir panašiai, ir taip toliau. jau man px pasidarė. norisi gi kartais normaliai pagyvent, atsipalaiduot. o ne gyventi 'teisingai ir sveikai'. galų gale, ir to sveiko maisto didžiosios dalies netoleruoja jau. tai kuo man misti? jau ir taip kaip ateivis jaučiuosi... užkniso 
pripažinkim, esmė ne maiste, pažįstu nemažai žmonių, kurie valgo bet ką, bet kada, nesportuoja, bet tokių nesamonių neturi. esmė galvoje. ir kai galvoje ne viskas gerai, tada kerta per silpniausią vietą, šiuo atveju mums ji yra pilvas, kuris 'parinasi' ir nepriima visokio maisto. gal kitiems žmonėms kiti organai labiau jautrūs iš prigimties. aš net prisimenu iš vaikystės, kai staiga namie kildavo kokia geniali idėja, ką galėčiau pasigaminti ir panašiai, man iškart į tūliką užsinorėdavo arba, kai sužinodavau, kad važiuojam prie ežero - irgi tas pats. tai va, tik dabar tas pasireiškia milijoną kartų sunkiau. ir, aišku, nemažai prisideda tai, kad aš jau žinau, kaip bus... 
ir kartkartėm bešmėžuojantis beprasmis klausimas "už ką tokia kančia?" kartais kitų žmonių problemos tokios juokingos atrodo, kai tu negali net ramia galva iš namų išeit kad visada būsi toks niekam tikęs
o noriu gal ju toks poveikis nes jis kietina vidurius tai matyt pirma uzkietina o poto leidzia nes buvo daryta operacija poto antibjotikai poto dzs,o poto ir depresija su nerimu,va kokia istorija
arba visai neiseidavau cia zinok sutais vaistais tai keistai budavo ,o kartais leisdavo puse dienos
