QUOTE(Vilangella @ 2007 08 08, 09:21)
Vat matai, vizustep, ir aš daba tokioje situacijoje, bet koks mano sprendimas, gali ateityje išprovokuoti panašias išvadas 1. Kodėl tada neišsiskyrėm, o gadinom sau gyvenimus toliau; arba 2. Aš norėjau taikytis ir toliau gyventi, o tu ne, nes nematei tkslo, tu sugadinai mums gyvenimus... Ir suprask kaip nori, kas teisingiau... Ar bandyti susitaikyti ir gyventi toliau ar pasukti savais keliais....
Papildyta:
taciau bijau, kad paskui tokiu scenu nebutu ir daugiau. juk tai naikina meile... tai viena.antra, jei nuspresi nebepasilikti su juo - o tai is aprasytosios situacijos, jei jis tiek skaudino, supratau, geriausias variantas dabar - tai gal tiesiog pastatysi ji i vieta... tiesiog pagyventumete atskirai ir suprastumete, kuriam kurio reikia labiau. ir po to jau galetumete daryti konkretesnes isvadas.
daugeli klausimu gali ispresti tik laikas.
Ačiū, Sany, tiesiog išsakai mano vidines mintis... Bijau ir aš, kad tai netaptų taisykle, nes jau kokių puse metų į mano kokią nors pastabą dėl jo elgesio, būdavo atsakymas - "susirask geresnį"
ir panašūs dalykai...
Ir aš norėčiau pabūti atskirai... Iš tes labiausiai dabar norėčiau ramybės, nors kelių dienų.
aišku, man atrodo, kad vistik man jo reikės labiau, bet visom jėgom stengsiuos to neparodyti...
ner uz ka!
laikykites, mergaites!
tik manau, akd Tavoji, Vilangella ir Vizustep situacijos kiek skiriasi... Tavo, vizustep, vyriokas tiesiog isliejo dusia kiek isgeres, taciau iki tol viskas buvo gerai. TAd manau geras pokalbis, savaitgalis dviese padetu sudelioti taskus ant i - reikia jums toliau buti kartu, ar ne ir ar norisi.
O Tavoji, Vilangella, santykiai tiesiog prieje kritini taska. Sprendziu pagal save, aisku. Juk siulydama vyrui skirtis irgi supratau, ka darau ir nors maniskis to nenori, nematau, kad musu santykiai nuo tos dienos, akda cia pirmakart parasiau, nors kiek apsikeite ir juolab pagerejo... Aisku, suprantu, as cia ziezula ir nesupratingoji, nesugebu savo brangiausiojo suprasti... Taciau samoningai suvokiu, kad tos pacios uzuojautos noriu ir as, demesio taip pat, ir jei imu jau ziureti daugiau sau demesio, o nebe tik tai, akd ir duoti ji, vadinas, jau nebemyliu taip to zmogaus, su kuriuo kazkada sutikau buti, rodos, amziams... As pasikeiciau, tas zmogus pasikeite... Plius tie kazkokie mistiniai naktiniai skambuciai mane erzina. O tiesos nera. Kol kas yra gyvenu apatijoje, arba -kaip buvo parasyta - fikcijoj - zaidziu seima... Del vaiko, kol kas...
Taip, akd Vangella, tui nuspresti, kol dar nera rimtesniu saitu - fikcija ar tikras gyvenimas su zmogum, kuriuo tiketum, pasitiketum ir kuri gerbtu tave, o ne trenkes durim iseitu...
Ir siaip - ar tavo vyras visad toks impulsyvus buvo? nes velgi - tai situacija apsunkina, nes impulsyvus zmones elgiasi kiek kitaip, nei galvoja...
Priverte mane prisiminti visas tas juodas, bjaurias dienas, ir vel pasijutau lyg sedeciau kokioj duobej. Jau is tikro maniau, kad musu gyvenimas susitvarke, o jis pasirodo, niekad nepamirs to, kas buvo (ar bent jau jis isivaizduoja kad buvo) bjauru. Po to pokalbio nusviro mano rankos, pasijauciau tokia menka musele siam pasaulio vandenyne. Net nezinau, ar verta gyventi su tokiu zmogumi, kuris visa gyvenima man prikaisios nebutus bjaurumus is praeities. Oi, negaliu kaip pikta 
... saviskiui ir presiunciau, bet kazkodel labai abejoju, ar jam kris kas i sirdi.... na, nors 0.0001% ir tai gerai... 
Sekmes jums visoms 
maniškis kažkada negirtas, bet labai piktas man toookiu dalyku prikalbėjo, kad galvojau niekad nebenorėsiu jo matyti.. Bet paskui atsiprašinėjo, dovanojo dovanas ir atleidau.. nors neužmiršau.. Bet kadanors galbūt užmiršiu.. 
