Kada metas skirtis?

#121
QUOTE(SilRa @ 2007 08 04, 08:38)
jei žmogus iš anksto nusiteikęs, kad dėl visko kalta tu (nors manau, jog niekada nebūna tik vieno kalto) ir visiškai NENORI nieko keisti ir dėti pastangų, kad kas nors pasikeistų, tada... tas žmogus neturi brandos, nes tai paauglio bruožas kaltinti dėl visko visą pasaulį ir pabėgti unsure.gif Jei nepasimokys ir nesubręs, lygiai taip pat jis bėgs ir iš visų vėlesnių santykių, kai tik jie virs rutina ar tiesiog nukris rožiniai akiniai. blink.gif
manau, ar dabar, ar vėliau, vis tiek išsibėgiosite - faktiškai jis JAU su tavimi išsiskyrė, beliko sutvarkyt popieriukus verysad.gif

laikykis console.gif viskas bus gerai. 4u.gif
gerai tik, jei vaikučių neturite - bus lengviau kiekvienam pasukti savo keliu cool.gif

Ačiū, Silra,už palaikymą... Dėl nesubrendimo, manau ir nebesubres, nes jau 32-tri metai eina.... Kitas dalykas, labi yra užsispyręs irprincipingas, jei ką sau ir įdiegė kokią minti, pvz. skirtis, tai perprogramuoti savęs negali... blink.gif verysad.gif
Papildyta:
Va, vakar vakare išvažiavo iš namų, telefonai išjungti.... nei kur buo, nei su kuo....
Kitos lyg ir nėra - ir pats taip tvirtina, o ir pati jokiu žeklų nepastebėjau, pagrindo tokioms abejonėms tikrai nedavė...
Tik vienas galvojenetelpa - kaip taip žmogus per pusę metų pasikeičia.... verysad.gif Jau pradedu galvoti, gal kas užkerėjo mus...
Atsakyti
#122
QUOTE(Vilangella @ 2007 08 04, 09:53)
Tik vienas galvojenetelpa - kaip taip žmogus per pusę metų pasikeičia....  verysad.gif  Jau pradedu galvoti, gal kas užkerėjo mus...

niekas neužkerėjo schmoll.gif greičiau - kasdienybė jus atkerėjo, dingo rožinė įsimylėjimo migla, o dabar turi atsirasti arba meilė (pagarba, rūpestis, šiluma...), arba... nieko neatsirasti verysad.gif kaip ko gero šį kartą ir įvyko. unsure.gif

nežinau, ar įmanoma visą gyvenimą likti įsimylėjusiems mastau.gif , bet mylėti vienam kitą visą gyvenimą galima cool.gif

console.gif ką padarysi - gyvenimas tęsis, o jei jis taip atkakliai siekia skyrybų - tada jis jau ko gero susiplanavo tolimesnį gyvenimą ir jame, nors ir kaip gaila, tavęs nėra verysad.gif Negali jam prisiskambinti - na ir neieškok jo. šis laikas tebūna skirtas tam, kad ramiai atsisėstum ir pagalvotum, kaip gyvensi toliau. be jo.
kai gerai viską apgalvosi, pamatysi, kad tai nėra tragedija. Tai tik patirtis 9labai nemaloni, bet patirtis), o TAVO žmogus dar atsiras. 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo SilRa: 04 rugpjūčio 2007 - 10:47
#123
QUOTE(Vilangella @ 2007 08 04, 01:13)
verysad.gif mano vyras šį vakarą taip pat nusprendė, kad mums reikia skirtis  cry.gif  Neseniaibuvo metai kaip susituokę, bet tik tiek prireikė, kad gyvenimas jam su manimi taptų neįmanomas.... verysad.gif
Aiškinomės visas nesutarimo priežasts, ydas, blogybes ir t.t. .... iš jo išvada viena - dėl visko kalta aš.... Stengtis jis dėl šeimos nenori, nes iš anksto prognuozuoja - jei neišsiskirsim dabar, tai išsiskirsim po 3 metų... Ir svarbiausia - paklausiau "ar myli mane" , atskė "ne".  Jetau,  cry.gif taip skaudu...taip sunku.... kiaptą laviną sustabdyti...

Neįmanoma taip imti vieną vakarą ir nuspręsti tokių dalykų. Mano galva, žmogus tiesiog išsiliejo - pasakė tai, ką kaupė per visus tuos metus, ir aišku su kaupu. Blogai, kad kaupė, kad nesiaiškinot, kai dar nebuvo taip blogai, bet galvoti, jog blogiau jau būti negali, ir pulti kaip akis išdegus skirtis yra mažų mažiausiai vaikiška. Tikrai neguosiu ir nekartosiu, kaip kitos forumietės, jog nieko čia tokio, savo žmogų dar rasi - savas žmogus yra tas, kuris su Tavimi, ir nuo Tavęs priklauso ne mažiau nei nuo jo, ar leisi jūsų santuokai subyrėti. Nenuleisk rankų. 4u.gif
Atsakyti
#124
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 08 04, 20:19)
Tikrai neguosiu ir nekartosiu, kaip kitos forumietės, jog nieko čia tokio, savo žmogų dar rasi - savas žmogus yra tas, kuris su Tavimi, ir nuo Tavęs priklauso ne mažiau nei nuo jo, ar leisi jūsų santuokai subyrėti. Nenuleisk rankų. 4u.gif

Smalsute, o gal galėtumėt vietoje abstrakčių filosofinių išvedžiojimų pateikti konkrečių patarimų, kokiu būdu Vilangella turėtų neleisti tai santuokai subyrėti, kai antras žmogus jau visiškai neberodo noro ką nors taisyti? Ką ji turėtų daryti, ko imtis, kad nebūtų žeminamas jos žmogiškas orumas?
Ar tikrai manote, kad vieno žmogaus pastangų ir pasiaukojimo užtenka, kad santuoka (tikra, o ne tik išorinis jos kiautas "dėl žmonių akių") būtų išsaugota?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo SilRa: 04 rugpjūčio 2007 - 21:22
#125
QUOTE(SilRa @ 2007 08 04, 22:21)
Smalsute, o gal galėtumėt vietoje abstrakčių filosofinių išvedžiojimų pateikti konkrečių patarimų, kokiu būdu Vilangella turėtų neleisti tai santuokai subyrėti, kai antras žmogus jau visiškai neberodo noro ką nors taisyti? Ką ji turėtų daryti, ko imtis, kad nebūtų žeminamas jos žmogiškas orumas?
Ar tikrai manote, kad vieno žmogaus pastangų ir pasiaukojimo užtenka, kad santuoka (tikra, o ne tik išorinis jos kiautas "dėl žmonių akių") būtų išsaugota?

Kaip jau minėjau, man toks "vieną vakarą ėmiau ir nusprendžiau skirtis" atrodo panašesnis į trenkimą durimis ir išėjimą pamąstyti, o ne į rimtą, n kartų iš visų pusių apsvarstytą sprendimą. Konkrečių pasiūlymų neturiu - turėčiau, jei kalba būtų apie mano vyrą, o nei Tu, nei aš Villagela vyro nepažįstam, priešingai nei ji pati, tad ar ne ji ir turėtų geriausiai nujausti ir rasti būdą, kaip susitaikyti?

O apie "vieno žmogaus pastangas ir pasiaukojimą" sakiau jau ne kartą - nepakanka, bet visada atrodo, kad kitas stengėsi ir aukojosi per mažai, o pats padarei viską. Tad gal stengiamasi ir aukojamasi neatsižvelgiant, kokių tų tavo pastangų labiausiai reikia sutuoktiniui. Be to, jei teisingai supratau, minėtasis pokalbis buvo inicijuotas būtent vyro, taigi jau vien tai reiškia, kad nėra jam taip į viską nusispjauti - kam dar karščiuotis, kaltinti žmoną, jei viskas ramiai ir neatšaukiamai nuspręsta.
Atsakyti
#126
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 08 04, 23:14)
Be to, jei teisingai supratau, minėtasis pokalbis buvo inicijuotas būtent vyro, taigi jau vien tai reiškia, kad nėra jam taip į viską nusispjauti - kam dar karščiuotis, kaltinti žmoną, jei viskas ramiai ir neatšaukiamai nuspręsta.


O tai kada būna "kai jam į viską nusispjaut"? Kai paslapčia susirenka daiktus ir nieko nesakęs išeina?
Taigi žmogus nutarė kad nori skirtis, kad nebemyli, nemato prasmės gyventi kartu (jei ne dabar tai po 3 metų išsiskirs) vis tiek kažkada juk turėjo tai pasakyt.
Atsakyti
#127
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 08 04, 23:14)
o nei Tu, nei aš Villagela vyro nepažįstam, priešingai nei ji pati, tad ar ne ji ir turėtų geriausiai nujausti ir rasti būdą, kaip susitaikyti?

taip, savo vyrą pažįsta tik pati Villangela, bet gal nepastebėjote, jog ji aprašė ne tik situaciją, bet ir vyro charakterį - jei jis ką nors nusprendžia, perkalbėti ar ką nors pakeisti (kaip rašė autorė - "perprogramuoti") būna neįmanoma.

šiek tiek painiojatės pati - čia teigiate, kad Neįmanoma taip imti vieną vakarą ir nuspręsti tokių dalykų. Mano galva, žmogus tiesiog išsiliejo - pasakė tai, ką kaupė per visus tuos metus, ir aišku su kaupu. , čia jau sakote, kad Kaip jau minėjau, man toks "vieną vakarą ėmiau ir nusprendžiau skirtis" atrodo panašesnis į trenkimą durimis ir išėjimą pamąstyti, o ne į rimtą, n kartų iš visų pusių apsvarstytą sprendimą.

Kad Vilangella norėtų išsaugoti santykius, jau žinome - ji pati apie tai parašė. Kad jos vyras tų santykių saugoti nebenori, taip pat konkrečiai išsakyta. Tai ką tada turi daryti moteris? Pulti į kojas? Įkalbinėti? Pradėti vilioti naujomis Kamasutra pozomis? Skaniai gaminti ir dėl nieko nepriekaištauti, būti švelniai kaip angelas ir tyliai kaip pelytė? Daryti viską, kad įtiktų vyrui? atsiprašau, bet man tai panašu ne į santykių išsaugojimą, o į savęs sunaikinimą, į žeminimąsi ir desperatišką kabinimąsi į tai, kas jau seniai nebe tavo.
Atsakyti
#128
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 08 04, 20:19)
Neįmanoma taip imti vieną vakarą ir nuspręsti tokių dalykų.

Gal vieną dieną buvo išsakytos kelių metų mintys?
Atsakyti
#129
QUOTE(SilRa @ 2007 08 05, 08:21)
Kad Vilangella norėtų išsaugoti santykius, jau žinome - ji pati apie tai parašė. Kad jos vyras tų santykių saugoti nebenori, taip pat konkrečiai išsakyta. Tai ką tada turi daryti moteris? Pulti į kojas? Įkalbinėti? Pradėti vilioti naujomis Kamasutra pozomis? Skaniai gaminti ir dėl nieko nepriekaištauti, būti švelniai kaip angelas ir tyliai kaip pelytė? Daryti viską, kad įtiktų vyrui? atsiprašau, bet man tai panašu ne į santykių išsaugojimą, o į savęs sunaikinimą, į žeminimąsi ir desperatišką kabinimąsi į tai, kas jau seniai nebe tavo.


mano nuomone, viskas, ką galima tokioje situacijoje nuveikti - tai suorganizuoti rimtą ramų pokalbį, išsiaiškinti, kas, kaip, kodėl, tada abiems pamąstyti ir žiūrėti...

Nors tijkiu, kad kai kam atrodo, jog "jeigu pastangas santuokai išsaugoti vadinate savęs žeminimu, tai laikas pačiai keisti požiūrį" ir "tokiam šventam reikalui kaip šeimos išsaugojimas priimtinos visos priemonės" ir taip toliau. Aš nepritariu. Sakyt moteriai, kurios vyras vos ne su lagaminais per duris eina, kad jokio kito "tavo žmogaus" nebus, va jis, vienintelis, yra mažų mažiausia žiauru. Skyrybomis gyvenimas nesibaigia.

Ir tikrai linkiu, kad reikalai susitvarkytų.
Atsakyti
#130
QUOTE(Vilangella @ 2007 08 03, 22:13)
verysad.gif mano vyras šį vakarą taip pat nusprendė, kad mums reikia skirtis  cry.gif  Neseniaibuvo metai kaip susituokę, bet tik tiek prireikė, kad gyvenimas jam su manimi taptų neįmanomas.... verysad.gif
Aiškinomės visas nesutarimo priežasts, ydas, blogybes ir t.t. .... iš jo išvada viena - dėl visko kalta aš.... Stengtis jis dėl šeimos nenori, nes iš anksto prognuozuoja - jei neišsiskirsim dabar, tai išsiskirsim po 3 metų... Ir svarbiausia - paklausiau "ar myli mane" , atskė "ne".  Jetau,  cry.gif taip skaudu...taip sunku.... kiaptą laviną sustabdyti...


uzjauciu del tokios situacijos... dabar as savotiskai kitoj fronto pusej - juk neseniai as su vyru taip kalbejau... taciau ka galiu apsakyti - NEDARYTI SKUBOTU ISVADU. nei siandien, nei rytoj. duoti savaite, menesi laiko. tiesiog vyrams, kaip surpatau, reikia laisves. siek tiek daugiau nei jos turi seimoje. cia kalba neina apie tai, kad leisti pabegioti pas kitas ir t.t. - to as netoleruociau pati. taciau mano situacijoj as tiesiog maziau lendu i dusia savo vyrui ir kol kas jis pats dabar ima listi i manaja.
Zinai - santykiai toks dalykas, jei tu gaudai, tas kitas ima begti. Tai tu taip daryk, kad jis tave imtu gaudyti. Zinau, kad labai sunku, taciau sau turetum pasakyti - cia jis taip nusprende pagautas emociju, tegul pagalvoja, kiek jam reikia. O per ta laika stenkis gyventi kaip galima normaliau ir isnaudok laika, kol jo nera - eik i teatra, kina, susitik su draugemis... Nesakau linksmintis iki nukritimo, taciau turi jam parodyti, akd jei aks, gali buti ir be jo...Kad gyvenime ne viskas priklauso nuo jo, kad jis, uztrenkes duris, nepaliko taves be nieko... Tau yra viltis gyventi ir kurtis gyvenima taip, kaip kazkada pagalvodavai viena... STIPRYBES, STIPRYBES IR DARKART STIPRYBES!!!!!!!
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sunny: 06 rugpjūčio 2007 - 08:55
#131
Moterys turi klausyti vyru.
Atsakyti
#132
QUOTE(Viesulas @ 2007 08 06, 07:21)
Moterys turi klausyti vyru.

o kodel ne vyrai - moteru? is kur cia tokia tiesa? kas ja sugalvojo?.. wink.gif
Atsakyti