Kada metas skirtis?

Mimuke,kad ne as dirbu bet vistiek atrasciau valandele praleisti su vyru,o savaitgli neiseina nes remonta darom ir vyna su jo gurksnot nesinori nes jis geria alu nieko manau nebus:(

na, tu jau kuo puikiausiai zinai kuriuo keliu eiti nesigraziok atgalios tik ir nepasiduok silpnumo akimirkos, tu stipri ir tu gali praeis daugiau laiko, skaitysi sia tema ir tik dziaugsies taip pasirinkus


telieka guostis, kad remontai juk nesites amzinai MB irgi megsta pazaisti po darbo, bet mums tai kazkaip jokiu problemu nesukelia... kol jis zaidzia as prie kompo cia savo reikalais uzsiimu...

man vis kyla si mintis - skirtis..
kiek esam su vyru, tiek vis kyla. o esam nemazai - 9 metai siemet bus.
Labai veda is kantrybes jo pasilakstymai su draugeliais. Iki vaikiukio gimimo, net per nestuma, visa tai toleravau, nes ir pati nemegstu "susikibus uzpakaliais" ilgai sedet, bet dabar manyje kazkas pasikeite. Man reikia pagalbos, paramos, galu gale demesio. Vyras dalyvavo gimdyme, visas 18 val., su mazyliu pabendrauja kartais savo noru neprasomas, bet visa tai uzgozia tie nesibaigiantys lakstymai... keikviena savaitgali - kluba, kas antra vakara - prie forum palace ir pan varo, dabar 11 val. nuvare masinos pasiimti, nes vakar isgere ir mieste paliko, tai iki siol ner jo. Nors taremes kad su mazyliu nuvarysim kur i gamta. O dar (net geda rasyt apie toki jo poelgi), kai maziui buvo tik 2 sav., jis paskelbe kad labai pavarges jauciasi ir isvare su draugu i Turkija neklauskit, kaip as ji isleidau.. neisleidau. Net tie draugeliai jo liko pakraupe. Grizes as dar likau kalta, kad visa ta savaite neatsakinejau i jo skambucius. Zinau, kad jis toks zmogus, jam labai daug bendravimo reikia, bet, atsiprasau, jei nori lakstyt, kam reikejo vesti ir vaikus gimdyt. Norejo vaiku, ilgai ikalbinejo, zadejo daug ko, kad aprims, kad bus namie. Kai gavo, aisku tai ir liko tik pazadais. Buvom pries savaite palangoje, nu kazkoks siaubas - faktiskai visa laika pratylejome. Visaip ji kalbinu, atsakymas- taip, ne. Namie tai tas pats, beveik nesikalbam, tik del kasdieniu reikalu.
Man jau paciai nusibodo, gyvenu, kaip su kambarioku-nuomininku. Ateina namo tik pavalgyt ir pamiegot.

reksmai-kalbos-arasos-argumentai jo neveikia, patikrinta.

tai kas belieka... Gal cia sulauksiu patarimo..

labas,labai liudna,kai 2 milintis zmones nesupranta viens kito
Seip moters uzduotis Skatinti savo vyra siekti kazkuo....kurti lizdeli....myleti....ir tt.
Jusu maziukui 1 mienuo,tokie vaikai NEIDOMUS vyrams.Va kada jis prades vaiksioti,kalbeti jus pamatysit,kaip jis su juo zais,eis pasivaiksiot,skaitis knygas.
Jai norit,kad vyras neeitu is namu ,leiskit jam susitikti su draugais pas jus,kartu padarikit,vyno,alaus vakareli.Paloskit kortom,na nezinau.Pas mus jau labai daug metu tokia tradicija.Ateina vyro draugai,mes kartu padarom uzkandzius,as truputi su jais pasedziu,o po to einu filma ziuret.Jie kartais sedi iki ryto,snekasi,losia kortom ir tt.
Musu(moteru) verkslenimai veda vyrus is proto,jie pradeda pikti-patikrinta
Man kazkada,vyras sakydavo,kai tu verki,as noriu atvirksiai viska padaryti.
Sukurkit namie tokia atmosfera,kad jis kaifotu ir nenores eiti is namu.
sekmes,jum tikrai pasiseks.

Gyveno zmogelis ramiai,ka norejo dare,kur norejo ejo ir cia bac negalima...jam vakas kaip zaisliukas...atleiskite,bet kazkoks nesusitupejes,nebrendyla...paklausiu,nes idomu,kiek jam metu...su Turkija tai pritrenkete...nezinau kaip jus,bet as per daug save gerbiu,myliu,kad leisciau tokiam vyrui i save kojas sluostyti...taigi,jums spresti...
Papildyta:


Kai vyras nori vaiko,o ne zaisliuko,tai ar menuo,ar sesi menesiai,jis su juo bus,zais ir t.t. Siulote namuose padaryti bara su losimo elementais... Namuose menesio vaikas,o jus siulote moteriai uzsiimti linksminti vyra... Ir ko gi nesugalvoja moterys,kad tik vyrus islaikytu namuose...ir kiek ilgai siulote taip "linksminti"...kiekviena savaite,diena...

nenoriu smulkintis ir plėstis, bet man buvo panašiai.. tik be turkijų ir nakčiai visada griždavo, ir būdavo ne klubuose, o su draugais gerdavo.. .. ir rėkiau, ir tylėjau ir n kartų bandžiau išsikalbėti.. ir kitų draugių turinčių panašią vedybinę patirtį turinčių klausiau.. dabar nepamenu kiek laiko praėjo.. nemažai.. gal net beveik metai, kol viskas stojo į savo vietas.. po truputį.. vaikas žiauriai keičia santykius, o jei prieš tai būta neilgai( pvz man ) tai ne visiems, bet girdėjau, kad dažnam vyrui būna šokas. Nes lig šiol tik sau gautą dėmėsį turi dalintis su vaiku. Bet kaip bebūtų Jūsų vyras neturi teisės negrižt per naktis, o juolab po užsienious važinėt vienas.. gal pabandykit išeit kur pagyvent be jo..

\

-

1 .

2. Dėl to, kad vyrai nelabai randa bendrą kalbą su kūdikiais iki kažkur min. 3 mėn (kol pradeda guguot ) tas tikra tiesa.. bent man pasiteisino, ir kuo toliau tuo labiau vyras užsiima, žaidžia su dukryte pagrinde jis, ne aš

knyga šiaip su skepsiu žiūriu į tokią literatūrą, bet kažkaip atsitiktinai pateko į rankas, paskaičiau, radau nemažai atsakymų-kodėl man vienaip ar kitaip gaunasi. Tikrai pravartu paskaityt užuot verkus dėl eilinio vyro bajerio.

Manau, kad Jums reiketu seimos (poros) konsultavimo/psichoterapijos. O jeigu negalite sau to leisti, pameginkite pasieskoti J/ Gray knygu is serijos "Vyrai- is Marso, moterys- is Veneros". Sios knygos reikia ne Jums vienai, reikia ja skaityti ir Jusu vyrui. Jeigu jis priesinsis (taip daznai nutinka), skaitykite bent Jus viena. Kaip jau esu minejusi, daugybe konfliktu seimose, vienoks ar kitoks nepageidaujamas vyro/zmonos elgesys kyla tiesiog del nezinojimo apie elementarius lyciu skirtumus. Perskaicius knygas apie vennerietes ir marsiecius, reiketu pereiti prie knygos"Kodel vyrai myli kales".
Zinoma, geriauisiai butu, jei kreiptumetes i seimos psichologa ar psichoterapiauta.

Nežinau jaučiuosi ir aš įtemptai su vyru.Lyg siena būtų tarp mūsų, nejaučiu jo, lyg svetimybė.Auginu dukrytę, jai metai. Drauge esame dešimt metų. Jis vyresnis. Jaučiu, kad jį turiu, bet ir neturiu.Keistas jausmas, nekalbadieniai, nors pykčio-nėra.Bet nesijaučiu laiminga mama, nors tikrai turėčiau.Klausiu savęs: ko pati norėčiau ir ką turėčiau daryti, kad būtų kitaip?aš kitokia patamau.Būdama motinystės atostogose, man reikia bendravimo, pažinimo, kūrimo.....pavargstu nuo buities.....

Kazkaip neduoda parsisiusti tos knygos-vyrai myli kales....

Ormasvarbiausia,reikia kalbet(nerekt,neverkt)paklauskit jo,kokia zmona ir santikius jis isivaizduoja,papasokikit apie savo lukiscius.
Mes dazniausiai nesuprantam vyrus,o jie mus.Lengva isteket,bet sukurti darnia seima,tai darbas ir menas.Issiskirsit su situo,sutiksit kita,vel pagimdisit,vel isiskirsit......pasaka be galo.Su visais reikia kalbetis ir suprast viens kita.
Jus norit,kad jis butu salia,nesusitikinetu su draugais,zaistu su vaiku...,o ko jis nori is jusu?
jusu lialiuj menuo.As pati ne viena karta mama,vaikai jau dideli.Pasakisiu banaluma,bat vyrai apie sexa galvoja kas 10min.Nestumas,kartu gimdimas,kudikis....Jis, manau, bando uzsimirsti su draugais.Gal as neteisi,bet man apie tai vyras pasake.
Zynot,jai norit kaz ka gauti ,reikia duoti.Nori agurku,pasodink,palaistik...Gal ir surinksi derliu.Tas pats ir seimoj.
supraskit mane teisingai ,as ne uz vyrus.As uz seima.vyras galva,o mes moteris kaklas,kur kaklas sukasi,ten ir galva ziuri

Nežinau, bet pas mus namuose dedasi negeri dalykai. Nebėra draugystės, nebėra džiaugsmo, kažkoks abejingumas ir užsidarymas vienas nuo kito.
Esame 11 metų kartu. Turime sūnų. Esame praėję ugnį ir vandenį, nuo pat pradžių. Buvo daug vargo, neprieteklių, bet nieko , kažkaip tada išgyvenom. Nors buvo laikas, kai spręsdavau, ką pirkti- ar vaikui pampersų, ar valgyti
( tuo metu aš studijavau, o vyras nedirbo). Kai 9 metus pragyvenome 16 kvadratų kambary su bendra virtuve. Ai nesiplėsiu, daug kam yra buvę tų sunkumų.
Dabar gyvename kaip ir normaliai- bet vėlgi -finansų nešėja esu aš. Dirbu po 10-11 val per dieną, ir dar į darbą važiuoju kasdien po 60 km, ir grįžtu. Blem , kaip aš pavargau , aš noriu būti moteris, bent retkarčiais, kad kažkas palepintų, paguostų. kai pasakau- kad pavargau- tai sako:" tu pati kalta, kam tiek dirbi, kas verčia?" Bet aš noriu normalios buities, normalios ateities savo sūnui. kad nereiktų skursti, kad galėčiau bent kartą per metus kažkur nuvažiuoti, paatostogauti.
Nieko nebenoriu...jau taip pavargau. jei kas atsuktų man metus atgal- eičiau nuo jo ir neatsisukčiau. Tvarkyčiau gyvenimą iš naujo. O dabar- gaila metų, kurie prabėgo...gaila atimti iš vaiko tėvą( jis kaip tėvas , su sūnumi bendrauja). Aš pati esu augusi be tėvo, žinau, kad tai nėra labai gerai.
Jokių bendrų interesų, bendrų draugų neturime. Į žmones išeinam gal kelis kartus per metus, gal dar rečiau.
neturima antro vaiko. Kažkada jis norėjo, o aš ne, nes norėjau susitvarkyti buitį. Dabar aš jau labai norėčiau antro vaiko, bet...Vis klausiu savęs- ar beverta? nes iškrisiu iš darbo bent metams- dviems, po to bus dar sunkiau, nes vėl vienai reiks vaikais ir jų išlaikymu rūpintis. Bet meteliai eina, jau virš 30, tai kad jau paskui gali būti vėlu gimdyti.
Nežinau, jis kai yra namuose, tai mane taip kartais slegia. Kažkoks kartėlis. nesaku , būna ir gražių dienų, kai išeinams pasivaikščioti, ar į kiną, ar taip kur nors. Bet retai...Buvo išvažiavęs savaitei ( dabar jis bedarbis), tai man taip buvo gerai, net nesmagu sau pačiai tai pripažinti...
Gal metas skirtis, nebežinau. Na, aš šiaip turiu begalinę kantrybę, bet jau ir man jos trūksta...