Kada metas skirtis?

Man irgi keistai atrodo, kad jeigu jau santykiai seimoje atsalo, is karto neistikimybe.
Manau tiesiog pastovus priekaistai, irzlumas, ir kt. smulkmenos gali nuslopinti seksualini potrauki.
Stivinti - padarei drasu sprendima, yra sunku nusikratyti varginanciu santykiu, bet tai padarius palengveja.

kazkas klause apie zinutes ir emeilus jo, tai taip, as visa tai maciau. nebuvo pas mus santykiuose viskas labai avira, kad galeciau nagrinet jo pasta ar telefona diena nakti, bet bet kada galedavau uzsukti "pasizvalgyt". jis i mano taip pat.
niekad nei paste, nei telefone nerasdavau kazkokiu uzuominu, neaiskumu ar pan. pagrindo ji itarinet turint kita, taip pat niekada nebuvo. mudu beveik visada budavome kartu. zinoma ne darbo metu. bet zmogus 7.30 isvaziuoja, 5.30 buna namie. jeigu jis kazkur eidavo, visada kviesdavo ir mane. man isejus, as visada zinodavau ar jis liko ar namie, ar pas mus kazkas buvo atejes (smalsi kaimyne ). turbut imsit irodineti, kad galejo su bendradarbe kokia, ar tiesiog darbo metu apgaudineti. taigi kolektyvas vyriskas, o darbo metu su kazkuo susitikti taip pat nebutu galimybiu. na nebent ta pusvalandi,kol vaziuoja namo, gali tuo pat metu ir kazka kita nuveikt. bet velgi, manau rasciau kazkokiu kabliuku. o ju esu ieskojusi, kai dar maniau, kad negali but, jog tam zmogui neberupiu, nors pats sako, kad yra kitaip. sniukstinejau viska, ka imanoma. nieko. ranka prie sirdies pridejus sakau, nieko neradau.
daigtu susideti jis man nepadejo. jam buvo sokas, kai suprato, kad tikrai issikrausciau. prasidejo prasymai, geles ir pan. as grieztai pasakiau ne. po poros valandu, jis man pasake, jog mato pats, kad as atsalau ir suteiks man laiko viska apmastyt. neva lauks manes.
Kadrili, turbut visose panasiose situacijose naudojate tuos pacius zodzius-zmona vyra daede, todel ir issiskyre. taip, pripazystu, esu saukusi ir reikalavusi kaikuriu dalyku, bet pamaciusi, kad naudos jokios, tik blogiau, tokiu klaidu nebedariau. moteriskos gudrybes taip pat nepadejo. daznai paklausdavo, kur taip daznai iseinu, suklusdavo, kai uzsidedavau trumpa sijona, ar pasikvepindavau savo brangiais kvepalais, skirtais tik progom. norejau, kad jis manes pavydetu, bet deja dazniausiai to neparodydavo. manau jis iprato gyventi su manimi, galvojo, kad as niekur nepabegsiu, kito nesusirasiu. todel nustojo stengtis. nepriklausomai nuo mano elgesio, jis visad elgdavosi taip pat. jeigu tarp musu viskas buvo gerai, nebuvo jokiu pykciu, jis vistiek budavo saltas ir elgdavosi su manimi kaip su savo draugele. jeigu as imdavau priekaistaut, vistiek budavo taip pat. jeigu kartais graziai uzsimindavau, taip pat. nepagalvokit, kad kasdien vis kazka sakydavau, tikrai ne. bet ir laiko tarpas buvo ilgas, pora metu.
nors jis ir sakydavo, kad myli mane, kad nori but kartu, kad per diena pasiilgsta, as galiausiai emiau suprast, kad nesvarbu man, ka jis sako, man svarbiau ar jis tai parodo. niekad gyvendama su savo vyru negalvojau, kad pradesiu jasutis kaip 20mete gyvendama barake su kambarioku. mus siejo tik bendri namai ir plepesiai apie si bei ta. lovos reikalai prasti, artumo jokio. na kam man toks vyras. kitas zinodamas, ko jo moteriai truksta, imtu kazka daryt, bet jam matyt buvo per sunku. neikad nebijojau isgirsti zodziu, kad jis mane nebemyli, kad nebegeidzia, kad rupi kita ar yra kazkokia liga.galiausiai norejau tiesiog suzinot, kas mum nutiko ir kazkaip isspresti problema. bet jo nuolatiniai atsakymai-man viskas gerai, musu santykiam viskas gerai, eme dusint tiesiog.

Stivinti, o tavo vyras kada nors elgesi su tavimi 'kaip su moterimi' ?
Koks jis tada buvo ? kokiu santykiu TU NORETUM ?

Cia del @ klausiau as, ok, tarkime nera nei kitos, nei yra pagrindo itarineti.

Tu ji spaudi, reikalauji, pergyveni, zodziu kasi duobe giliau nei ji yra. Panasu kad ir tavo vyras neskuba sluostyti tau asaru ar raminti... Taigi tavo elgesys yra emocionalus, lydimas pirmos reakcijos. Jei nori sioje situacijoje laimeti, ismok duoti, aukoti, susitaikyti. Nesakau, kad reikia nuolankumo. Ne, tau reikia dirbti su savo jausmais. Todel siulyciau lankytis pas trecia asmeni, pradziai tau vienai, tai gi buti psichologas arba nuspirk knyga Pykcio sokis, joje rasi savo elgesio modeli ir suprasi ka reikia daryt, kad ir santykiai butu issaugoti ir tu nustotum kankintis.

tiek daug vrasiau ir viskas dingo
sioje situacijoje mano nuomone isbandziau viska, kas imanoma. nepradejau kelt iskart isteriju. is pradziu tai buvo uzuomina, veliau pavyzdys, veliau nuosirdus pokalbis. ir tik praejus ilgam laiko tarpui po to pokalbio, kai jis sake, kad viska suprato, kad pripazino, kad mano jokio demesio nerodo, kai sake pasikeisias, as pradejau is ko kazko reikalauti. esme tame, kad ka as bedariau, kaip besistengiau, jam visada buvo px. jam kaip vyrui as daviau nemazai. niekada jo nevarziau, visad palaikiau. stengiausi priimti visus jo trukumus. siuo klausimu lankiausi pas psichologa, skaiciau literatura. atsakomybes uz sugedusius santykius nesikratau, abu esam del to kalti, et as bent jau norejau ir stengiausi juos issaugoti. o jis tik norejo, bet tingejo stengtis. karta man pasake, kad nieko del musu santykiu nezada daryt ir keist, nors jam jie taip pat nepatinka. kodel?sako, nezinau, o kam?kaip peiliu i sirdi. nesu uzsisedejusi namu seimininke, nelaikiu kasdien jo su vakariene ir isplautom jo kojinem. nors jis sakosi mylintis mane, nori but kartu, bet keisti nieko neketina. o as dirbau daug. bandziau susitaikyti, priimti jo toki ir suprast, kad galbut zmogus tiesiog saltas, nemoka isreiksti savo jausmu. bet as jauna, noriu vyro salia, kuris mane paguostu, pabuciuotu, apkabintu.
sakykit, ar jus su vyru veikaite kazka?iseinate pasivaikscioti, kazkur nuvaziuojate, pavakarieniauti, pramogaujate, leidziate laika romantiskai?mudu nieko. mudu kartu tik ziurime filmus, arba einame susitikt su draugais. bet ir tai tik del vaizdo matyt. mylimes karta per menesi, mechaniskai. nebuna jokiu buciuniu, apkabinimo, paskatinimo ir paguodziancio zodzio nesu isgirdusi per visa musu buvimo kartu laika. norejau ji pamokyti, taciau jis nesileido mokomas. bandziau priimti koks yra, bet nesugebejau, todel ir priemiau toki sunku zingsni.
pradejo nerupet jo snekos, kad myli mane, kad nori but kartu. man svarbu veiksmai, o jam nerupi tai. tik nesuprantu, kodel jis taip laikosi isikabines siu santykiu.
visi patarimai man. mielai buciau jais vel pasinaudojusi, isbandziusi kazka, anksciau. dabar jau per velu. pavargau det pastangas i santykius ir matyt, kaip zmogus jas sutrypia savo abejingumu. matyt tiesiog nera meiles.
padrikai labai parasiau, bet gal kas supras.

aš suprantu apie ką rašote. Ir jokio skirtumo yra ar nėra kita moteris. Padarėt drąsų sprendimą, kažkada taip padariau pati ir nei dienos nesigailėjau, nors ir prašė grįžti, bandyti iš naujo. Nesigailėsit ir Jūs, pamatysit

pasielget teisingai.
linkiu kad neuzilgo salia atsirastu demesingas, mylintis ir rupestingas vyras

O kaip pati jautiesi dabar? kokie jausmai aplanko? nuo pradžių neskaičiau tavo postų, bet kaip upsrantu gyveni jau atskirai. O jei ne paslaptis kiek tau metų?
Tikiu, kad nesijautei moterimi, kažkaip man ir pažįstama situacija.....

Teisingai...
kiekvienas sutinka ta savo pusele... O gyvendama su netinkamu zmogum atitolinat savo laime...

Aš gal ir ne į temą, bet svarstau, kaip žinoti ar tau tas žmogus tinka, ar tau su juo gera, ar jam jauti kažką?

taip, gyvename atskirai jau. jauciu palengvejima. megaujuosiu vienatve. nors pripazinsiu,vyro man truksta. bet kokio. kadangi musu lyt santykiai ir taip buvo reti, dar skyrybos, jauciu dideli "alki", jei galima taip pavadinti. visada megau seksa ir norejau juo megautis, deja. visai neseniai pries skyrybas turejau nuklydima. negrazu, nesazininga vyro atzvilgiu, taciau del to nesigailiu. gaila, kad su tuo zmogumi nebebendrauji, nes dabar kai esu vienisa, jis man labai pasitarnautu.

Buvo ir mums toks metas-gal 3-4 metai po santuokos-pykdavomės dėl smulkmenų juodai, kiekvienas laikėmės įsikibę savo tiesų nenusileisdami nei per nago juodymą. Mane tiek siutas imdavo, kad atrodydavo sudraskyčiau jei galėčiau. Ir apie skyrybas buvo oj kiek minčių. Paskui kažkaip apsišlifavom matyt, išsisėmė ambicijos, išmokom nusileist ir dabar jau kelinti metai visai gražiai gyvenam :-). Tfiu tfiu tfiu

Paskaitinejau as cia jusu pasakojimus merginos ir pagalvojau kokios jus is tikruju kantrios ir kai kuriuo atzvilgiu pasiaukojancios ir kokios stiprios... 9 metai kartu, kai kurios daugiau kitos maziau, bet tiek daug metu praleista kartu, pykstates, nesijauciat laimingos, ivertinos ar pan. bet vistiek gyvenat ir stengiates del santykiu. manyciau reikia daug drasos viska nutraukti ir pamirsti, kai paskiri tam tiek laiko ir pastangu, ir koks nusivylimas turetu aplankyti kai supranti, kad tavo pastangu ir atsidavimo neuszteko