QUOTE(melynake25+ @ 2011 08 07, 13:18)
Kokia pazistama situacija. Turejau ir as toki vargeli kai niekas neidomu antrai pusei tik kompas ir islekimai vakare su draugais nesvarbu kad mazas vaikiukas namie. Bandziau kalbetis bet kas is to kad as kalbu o kazkas tyli arba atsakymas nezinau. Todel padariau sprendima kurio kai kurios nesiryzta dar daryti. Isvijau as ji nors pati sedziu dar su vaiku ir nera tos pajamos tokios dideles siai dienai. Kurios augina vaikus manau mane supras. Palengvejimas kai nebereikia kariauti, pyktis ir sedeti atskiruose kambariuose. Svarbiausia kad visu tu nelaimingu veidu, nekalbejimu ar barniu nebematys mazas leliukas. Kuriam tevo labai reikia, bet juk neuzdrausta tegu matosi. Kolkas nesigailiu ir dziaugiuosi ta sventa ramybe kurios neturejau jau kuri laika. Aisku laikas parodys kaip bus toliau bet dabar esu laimingas zmogus. Bet kenteti ir laukti arba gyventi del vaiko nebegalejau.
pas mus buvo labai panasi situacija, viso to eigoje, pries menesi oficialiai nutraukta santuoka ir sviesus ir ramus gyvenimas, skyrybos vyko truputi daugiau nei metai, bet ligi siol to nesigailiu, dziaugiuosi nauju gyvenimu ir ramybe
