Romantiškiausias vakaras

Savo pasakojimą pradėsiu kiek neiprastai.Aš dvidešimt šešerių metų moteris.Rugsėjo tryliktą dieną bus jau penki metai kaip vedusi,mylinti ir mylima žmona,dviejų nuostabių vaikučių mama.
Mano vyras niekada nebuvo romantikas.Staigmedas aš ruošdavau jam,o ne
jis man.
Buvo vasario 13d. vakaras.Jis gryžo iš darbo ir pasakė rytoj aš nedybu.Man nesukėlė jokių minčių jo toks pasakimas,nenustebau.Man kitą dieną buvo labai daug reikalų ir aš tik apsidžiaugiau,kad man nereikės vaikų palikti auklei,kad jie galės pabūti su tėveliu.
Ryte atsikėliau,vaikučiai miega,vyras taipat,tyliai išsliūkinau iš kambario.Pravėrusi duris nustembu,pamačiusi kažkokią svieselę sklindančia iš virtuvės.Smalsumas nugali mane,praveriu duris ir netenku žado.Ant mamos pasidabruoto padėklo garuoja kava,pusryčiai,balta rožė ir širdelė.Keista.Netekusi žado atsisėdu,jaudulio virpuliukai bėgioja per kūną,skaitau:Savo vienintelei ir mylimai žmonai:
1.Meilė-kai vyra palieki miegantį lovoje,o ant stalo randi garuojančią kavą.
Šalia randu instrukciją šiai dienai.Sedžiu nustebusi ir nesuprantu,čia mano vyras taip man padarė,na tikra staigmenėlė.
Papusryčiauju,ir išeinu.
Nuvažiavusi į miestą,einu sumokėti mokesčių,atsidarau piniginę,o ten dar viena širdelė,skaitau ir šypsena užvalo mano veidą,kasininkė klausia ko jūs juoketės...
2.Meilė-kai galvoji apie įprastą rutiną,bet negali pamiršti malonių akimirkų.
Sėdu į automobilį,ieškau kompaktinės plokštelės,o ten dar viena širdelė.
3.Meilė-kai groja mūsų meilės daina,mažute galvok apie mane nuolat.
Po sunkios denos,nuo mokesčių mokėjimų,lakstimo po bankus ir valstybines įmones,parduotuves,gryžtu namo pavargusi,nusiplūkusi,pasiilgus šeimos ir ramybės.Lipu laiptais į ketvirtą aukštą,abėjose rankose maišai su pirkiniais.Prieinu prie durū ir matau,kad ten dar viena širdelė.Joije dar vienas meilės apibūdinimas:
4.Meilė-tai kai pavargusi gryžti namo,o taves jau laukia šeima.Neskambink ir atsidaryk duris,jos atrakintos.
Nuostabą kelia jo išradingumas,aš niekada nebūčiau pamanius,kad taip nuostabiai gali man nutikti.Atsidarau duris ir maišus paleidžiu iš rankų,stoviu tarp durį kaip įbesta,nesuvokiu kur papuoliau.Namuose tylu,tamsu ir veda žvakių kelias,viskas kvepia rožem,niekaip negaliu suvokti kas čia vyksta.Uždariusi duris ir palikus pirkinius tarpduryje seku tuo keliu,širdies dužiai skaičiuoja žingsnius,rankos kojos virpa,kaip mokinukei prieš egzaminą.Kelias baigėsi,stoviu prieš vonios duris,nedrasiai praveriu,o ten lyg rojui,žvakės,romantiška muzika,baltų rožių žiedlapiai plūduriuoja vonios vandenį,šampano taurė ir dovana ant stalelio.Mane ištinka šokas,mano gyvenime nėra to buvę,laimės ašaros rieda skruostais.Tik nesuprantu kur mano mylimasis su vaikais.Namuose tylu lig nieko nebutų,kelis kartus pašaukiu vyrą vardu,bet jis neatsako.Keista.Nusirengiu ir įlipu į vonia,atsipalaiduoju,geras šampanas,žvakių šviesa,taip malonu.Bet kur mano šeima,neišeina man mintis iš galvos.Išlipu,išpakuoju savo dovaną,o ten toks gražumas,balto šilko apatiniai ir naktinukai neriniuoti,tokie kurie man labiausiai patinka.Pasipuošiu,pasikvepinu mėgstamiausiais vyrui kvepalais ir leidžiuosi į paiešką.Atidarau duris,o ten jau žvakių nebėra,dega svetainėje šviesa.Einu,jo kvepalų kvapas kutena mano uoslę,jis namie,aš jaučiu jo alsavimą ir tylų juoką.Atsistoju tarpduryje,jis stoi priešais mane toks patenkintas ir besišypsantis su didelia rožių puokšte.Vienas į ktą žiūrime lyg pirmą kartą būtume susitikę.Mano skruostus nudažo raudonis,kaip mergaitė nuleidžiu akis susigėdusi,o širdis daužosi.
-Ar tau patiko staigmena.Paklausė jis.
-Tai nuostabiausia diena mano gyvenime.Pasakiau aš ir pabučiavau ji į lūpas.
-Žinok mažute ji nepaskutinė.
-O kur vaikai.Paklausiau aš.
-Pas tėvus.Atsakė jis ir padavė man gėles.
Mes ilgai vakariėniavome žvakių šviesoje,gėrėme šampaną,juokėmės prisimindami savo bendro gyvenimo praeitį,šokome,bučiavomės....Tai buvo tokia romantiška diena ir vakaras apie kurį moterys dažnai pasvajoja.Bet vienoms tai ir lieka tik svajonė,o gal ir ne....Aš maniau,kad mano svajonė niekada neisipildis,nes mano vyras neromantikas,bet suklydau,kada mažiausia to tikiesi viską gauni su kaupu.Tai buvo mūsų romantiškiausias vakaras per tuos beveik penkerius metus.

labai grazu,super tik neuzmirsk, ir jam taip pat atsilygink, nes kaip sakoma, nori gauti, mokek ir duoti
sekmes mergytes, saunuoles!!!

Arba ji viena ish nesmalsiausiu moteru pasaulyje,arba ash kazhko nesuprantu...Kuri eitu guleti i vonia,priesh tai neapieshkojusiu visu kambariu ir nishsiaishkinusi kas cia vyksta-kur vaikai ir ka veikia vyras?

Savo pasakojimą pradėsiu kiek neiprastai.Aš dvidešimt šešerių metų moteris.Rugsėjo tryliktą dieną bus jau penki metai kaip vedusi,mylinti ir mylima žmona,dviejų nuostabių vaikučių mama.
Mano vyras niekada nebuvo romantikas.Staigmedas aš ruošdavau jam,o ne
jis man.
Buvo vasario 13d. vakaras.Jis gryžo iš darbo ir pasakė rytoj aš nedybu.Man nesukėlė jokių minčių jo toks pasakimas,nenustebau.Man kitą dieną buvo labai daug reikalų ir aš tik apsidžiaugiau,kad man nereikės vaikų palikti auklei,kad jie galės pabūti su tėveliu.
Ryte atsikėliau,vaikučiai miega,vyras taipat,tyliai išsliūkinau iš kambario.Pravėrusi duris nustembu,pamačiusi kažkokią svieselę sklindančia iš virtuvės.Smalsumas nugali mane,praveriu duris ir netenku žado.Ant mamos pasidabruoto padėklo garuoja kava,pusryčiai,balta rožė ir širdelė.Keista.Netekusi žado atsisėdu,jaudulio virpuliukai bėgioja per kūną,skaitau:Savo vienintelei ir mylimai žmonai:
1.Meilė-kai vyra palieki miegantį lovoje,o ant stalo randi garuojančią kavą.
Šalia randu instrukciją šiai dienai.Sedžiu nustebusi ir nesuprantu,čia mano vyras taip man padarė,na tikra staigmenėlė.
Papusryčiauju,ir išeinu.
Nuvažiavusi į miestą,einu sumokėti mokesčių,atsidarau piniginę,o ten dar viena širdelė,skaitau ir šypsena užvalo mano veidą,kasininkė klausia ko jūs juoketės...
2.Meilė-kai galvoji apie įprastą rutiną,bet negali pamiršti malonių akimirkų.
Sėdu į automobilį,ieškau kompaktinės plokštelės,o ten dar viena širdelė.
3.Meilė-kai groja mūsų meilės daina,mažute galvok apie mane nuolat.
Po sunkios denos,nuo mokesčių mokėjimų,lakstimo po bankus ir valstybines įmones,parduotuves,gryžtu namo pavargusi,nusiplūkusi,pasiilgus šeimos ir ramybės.Lipu laiptais į ketvirtą aukštą,abėjose rankose maišai su pirkiniais.Prieinu prie durū ir matau,kad ten dar viena širdelė.Joije dar vienas meilės apibūdinimas:
4.Meilė-tai kai pavargusi gryžti namo,o taves jau laukia šeima.Neskambink ir atsidaryk duris,jos atrakintos.
Nuostabą kelia jo išradingumas,aš niekada nebūčiau pamanius,kad taip nuostabiai gali man nutikti.Atsidarau duris ir maišus paleidžiu iš rankų,stoviu tarp durį kaip įbesta,nesuvokiu kur papuoliau.Namuose tylu,tamsu ir veda žvakių kelias,viskas kvepia rožem,niekaip negaliu suvokti kas čia vyksta.Uždariusi duris ir palikus pirkinius tarpduryje seku tuo keliu,širdies dužiai skaičiuoja žingsnius,rankos kojos virpa,kaip mokinukei prieš egzaminą.Kelias baigėsi,stoviu prieš vonios duris,nedrasiai praveriu,o ten lyg rojui,žvakės,romantiška muzika,baltų rožių žiedlapiai plūduriuoja vonios vandenį,šampano taurė ir dovana ant stalelio.Mane ištinka šokas,mano gyvenime nėra to buvę,laimės ašaros rieda skruostais.Tik nesuprantu kur mano mylimasis su vaikais.Namuose tylu lig nieko nebutų,kelis kartus pašaukiu vyrą vardu,bet jis neatsako.Keista.Nusirengiu ir įlipu į vonia,atsipalaiduoju,geras šampanas,žvakių šviesa,taip malonu.Bet kur mano šeima,neišeina man mintis iš galvos.Išlipu,išpakuoju savo dovaną,o ten toks gražumas,balto šilko apatiniai ir naktinukai neriniuoti,tokie kurie man labiausiai patinka.Pasipuošiu,pasikvepinu mėgstamiausiais vyrui kvepalais ir leidžiuosi į paiešką.Atidarau duris,o ten jau žvakių nebėra,dega svetainėje šviesa.Einu,jo kvepalų kvapas kutena mano uoslę,jis namie,aš jaučiu jo alsavimą ir tylų juoką.Atsistoju tarpduryje,jis stoi priešais mane toks patenkintas ir besišypsantis su didelia rožių puokšte.Vienas į ktą žiūrime lyg pirmą kartą būtume susitikę.Mano skruostus nudažo raudonis,kaip mergaitė nuleidžiu akis susigėdusi,o širdis daužosi.
-Ar tau patiko staigmena.Paklausė jis.
-Tai nuostabiausia diena mano gyvenime.Pasakiau aš ir pabučiavau ji į lūpas.
-Žinok mažute ji nepaskutinė.
-O kur vaikai.Paklausiau aš.
-Pas tėvus.Atsakė jis ir padavė man gėles.
Mes ilgai vakariėniavome žvakių šviesoje,gėrėme šampaną,juokėmės prisimindami savo bendro gyvenimo praeitį,šokome,bučiavomės....Tai buvo tokia romantiška diena ir vakaras apie kurį moterys dažnai pasvajoja.Bet vienoms tai ir lieka tik svajonė,o gal ir ne....Aš maniau,kad mano svajonė niekada neisipildis,nes mano vyras neromantikas,bet suklydau,kada mažiausia to tikiesi viską gauni su kaupu.Tai buvo mūsų romantiškiausias vakaras per tuos beveik penkerius metus.