gimdymas klinikose

#109
QUOTE(Ispanė @ 2007 10 03, 15:49)
Tad baisu net bandyti, nes nebėra pagrindo po kojomis, nebėra tikėjimo, nieko nebėra. Dėl to užeina mintys, kad gal nelemta džiaugtis kūdikiu, auginti vaikutį, kad gal aš kokia prakeikta, pažymėta, paženklinta ir pan.  verysad.gif

Ir tik šitas skyrelis paguodžia, nuramina. Visoms mums skauda, visos mes palaidojome savo širdis, visos mes praradome, bet po truputį atsikeliame, išsitiesiame, turime pačių geriausių pavyzdžių - angeliukai jau atsiuntė kai kurioms iš mūsų savo broliukus ir sesutes  wub.gif jolita, akedite, alde ir visos visos, kurios laukiame - SULAUKSIME IR MES. Po nakties ateina diena, po ziemos pavasaris, po skausmo - laimė.


ačiū, Ispane.......
perskaičiau ir apsižliumbiau......
iš tikrųjų kartais net keista, kaip mes vienodai jaučiamės........ verysad.gif
o man vėl kažkoks verkimo periodas juodas užėjęs.....
gal ruduo, gal lietus, gal tamsa....
o be to, nežinau kaip jums, bet mano ir sveikata dabar ko tai visai pašlijo...
reikia pasiremontuoti save....
likimo sesės, visoms mums linkiu ramybės ir meilės, ir tikėjimo, kad dar viskas gali būti kitaip

Atsakyti
#110
QUOTE(Ispanė @ 2007 10 03, 15:49)
jolita, akedite, alde ir visos visos, kurios laukiame - SULAUKSIME IR MES. Po nakties ateina diena, po ziemos pavasaris, po skausmo - laimė.


Kažkur skaičiau, kad gyvenimas, kaip zebras dryžuotas: juoda-balta, juoda-balta subinė, vėl balta, vėl juoda.. pas mane konkrečiai dabar juoda... laukiu to laiko, kada galėsiu parašyt šviesiau, taip kaip Tu , ispane....

QUOTE(ajuka @ 2007 10 03, 17:27)
kad nereikia bijoti, nereikia begti nuo savo svajoniu... svajoniu glausti vaikeli prie krutines ir myleti myleti myleti...


Kaip Tau pavydžiu tos pirmosios Tavo liniuotės.... ne piktai...nuoširdžiai....

QUOTE(akedite @ 2007 10 03, 22:47)
reikia pasiremontuoti save....


Aš šias tris savaites išsiverčiau be vaistų ( neskaitant tų, kur pripumpavo klinikose), bet jau vakar, užvakar pajaučiau, kad durnėju....
nuo minčių...
nuo baimės dėl Miglės....
net ir labai stengiantis, nelabai kas išeina....
Kas toj galvoj pasidaro, nors stauk, kaip bloga būna..
reikia išmokt keist mintis. bet to turbūt teks mokytis visą gyvenimą, vis iš naujo ir iš naujo...


Beje, o kur galima pasižiūrėt paminkliukų pavyzdžių? Ieškojau, bet radau berods du adresus...
Atsakyti
#111
QUOTE(*jolita* @ 2007 10 04, 10:22)
Kas toj galvoj pasidaro, nors stauk, kaip bloga būna..
Beje, o kur galima pasižiūrėt paminkliukų pavyzdžių? Ieškojau, bet radau berods du adresus...


vaziuodavau ant kapu, ir verkdavau taip, kad atlekdavo ziuret kas darosi, niekaip neidavo nusiramint, turi laiko praeit kol ismoksti tyliai gedet
mes paminkliuka darem maza rausvo akmens sirdele - ten ir likus musu visu dalele sirdies
dar ir dabar kekviena kart rasant siam skyreli bega asaros
del pacio paminklo tai uzklausk ka jie gali pasiulyt naujagimiui ir pan, nes ne viska turi parodyt
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo liudnute: 04 spalio 2007 - 09:44
#112
QUOTE(ritjuo @ 2007 02 26, 21:53)


Mes stiprios, nes mes ypatingos, nes mes - ANGELŲ MAMOS


Dieve dieve, per savo vestuves, įteikdama dovaną savo tėvams, pasakiau žodžius: " norėčiau būti tokia kantri mama, kaip manoji, tokia gera ir švelni...norėčiau būti mama angelas..."
per ašaras net klaviatūros nematau...

QUOTE(liudnute @ 2007 10 04, 10:43)
vaziuodavau ant kapu, ir verkdavau taip, kad atlekdavo ziuret kas darosi,


Aną savaitgalį sutvarkėm kapelį, nukasėm seną molį, padarėm sutvirtinimą, pripyliau juodžemio...kad taip greitai žemė nesukristų, suspaudžiau rankomis ją.... rodos kiekvienas spustėlėjimas lyg peiliu per širdį ėjo...
Atsakyti
#113
QUOTE(*jolita* @ 2007 10 04, 10:22)
laukiu to laiko, kada galėsiu parašyt šviesiau, taip kaip Tu , ispane....

aš rašau taip tam, kad jus visas padrąsinčiau, paguosčiau, nors maža viltimi pasidalinčiau console.gif
O rašydama gal kibirą ašarų išlieju verysad.gif Kai man liūdna verkiu, netramdau savęs, per šitą pusmetį verkiau tiek, kiek per visą savo gyvenimą neteko verkti. Bet kitaip negaliu, išprotėčiau, jei neišverkčiau to skausmo.

akedite, turėjau superinę sveikatą, nėštumas buvo kaip iš vadovėlio, bet kas iš to, galiu paduoti dievą į teismą, nes nepaisant mano sveikatos, nepaliko sūnelio man. Tad dabar galvoju, gal visgi šitie dalykai (mirtis, gimimas, pastojimas) ne mūsų rankose ir nepriklauso nuo tokių dalykų, kaip sveikata, amžius ir t.t., kaip lemta, taip nutinka. Tad belieka tikėtis, kad po skausmo sulauksim laimės mirksiukas.gif

ajuka, pasižadėjai, tad turėsi pateikti mums gerų naujienų bigsmile.gif taip pat ir kria, Narayana, laukiu iš jūsų TIK gerų naujienų wub.gif
Atsakyti
#114
...vienžo, blūdiju eilinę naktį.... unsure.gif
Atsakyti
#115
QUOTE(*jolita* @ 2007 10 08, 03:59)
...vienžo, blūdiju eilinę naktį.... unsure.gif

as tris menesius bludinau, nepadejo nei arbatos nei vaistai...
pries nestuma sveriau 48, dabar jau iki46 nukrito. ir pavalgai ,nepervargsti, bet bemiegiu naktu ir dabar buna
sia sav musu sunuko gimtadienis, labai norejo didelio lego, nupirkom dovanu, vaikas labai apsidziauge, paklausem ko dar truksta iki pilnos laimes ne negalvojes atsove- sesytes , vel kaip peiliu i sirdi... galvojom kad nores personalinio kompo savo kambari...
Atsakyti
#116
QUOTE(liudnute @ 2007 10 08, 08:54)
paklausem ko dar truksta iki pilnos laimes ne negalvojes atsove- sesytes , vel kaip peiliu i sirdi... galvojom kad nores personalinio kompo savo kambari...



negaliu skaityt neverkdama...
Atsakyti
#117
QUOTE(liudnute @ 2007 10 08, 08:54)
sia sav musu sunuko gimtadienis, labai norejo didelio lego, nupirkom dovanu, vaikas labai apsidziauge, paklausem ko dar truksta iki pilnos laimes ne negalvojes atsove- sesytes , vel kaip peiliu i sirdi... galvojom kad nores personalinio kompo savo kambari...

Ir pas mus panašus variantas... Ir kuo toliau, tuo dažniau apie tai užsimena, dar pridurdamas, kad gerai būtų, jei gimtų berniukas ir "su tokiu pačiu veidu, kaip Aliuko"... Adatėlės širdį ir sudursto.
Atsakyti
#118
Rugsėja - mes net nikus tą pačią dieną pasikeitėm mirksiukas.gif ( aš-buvusi *jolita*) . Gaila, kad ir netekties skausmas pas abi tas pats....
Atsakyti
#119
QUOTE(vaivos juosta @ 2007 10 10, 23:59)
Rugsėja - mes net nikus tą pačią dieną pasikeitėm  mirksiukas.gif  ( aš-buvusi *jolita*) . Gaila, kad ir netekties skausmas pas abi tas pats....

bandau pradet gyvent is naujo, keiciam viska, atrodo kad viskas buvo ne man, kazkur kazkam... tik kartais tas zinojimas klaikiai smaugia- zinojimas to, kad turejo but JI musu visu myleta, buciuota ir isvajota dar negimus... nors kai laukiaus negalejau patiket kad as ja TURESIU, nes man tai buvo nerealu, but buve viskas ko galima noret is gyvenimo, nes visus apciupiamus dalykus turim-truksta tik to musu mazycio stebuklo... siandien musu zuikai jau butu 6 menesiai... dabar tie menesiai nevilties ir skausmo
Atsakyti
#120
mielosios,
Dieve, kaip sunku skaityti jūsų istorijas verysad.gif ..... Koks iš tikro gyvenimas yra žiaurus...... Iš visos širdies jus palaikau ir užjaučiu console.gif .... O į jūsų ašarų upę, turbūt ir aš savųjų kokį kibirą įliečiau cray.gif Neina skaityti šių ištorijų be ašarų... Ir nesuprantu, kaip gali tokiais atvejais nusigręžti draugai.... ar artimieji.... man atrodo, kad netektys tik dar labiau suartint turi..... Būkit stiprios..... Branginkit tai, ką turit... juk tai taip trapu.... Aš su jumis....
Atsakyti