QUOTE(rugsėjė @ 2007 10 11, 09:22)
bandau pradet gyvent is naujo, keiciam viska, atrodo kad viskas buvo ne man, kazkur kazkam... tik kartais tas zinojimas klaikiai smaugia- zinojimas to, kad turejo but JI musu visu myleta, buciuota ir isvajota dar negimus... nors kai laukiaus negalejau patiket kad as ja TURESIU, nes man tai buvo nerealu, but buve viskas ko galima noret is gyvenimo, nes visus apciupiamus dalykus turim-truksta tik to musu mazycio stebuklo... siandien musu zuikai jau butu 6 menesiai... dabar tie menesiai nevilties ir skausmo
labai keista, bet aš iki pat pirmo klyksmo niekaip negalėjau suvokt, kad aš turėsiu mažylį...

labiausiai dabar sunku tai, kad vis galvoju koks jis būtų dabar,
kokia aš būčiau mama, bet neesu..

stiprybės mamytės