gimdymas klinikose

#97
QUOTE(liudnute @ 2007 07 10, 18:23)
  Kai visos diagnozes atkrito, teigia kad dukryte ateme genetine liga kurios galbut ir nesuzinosime
  o gydytojas kuris turejo operuot pareiskia kad norejau labai pati gimdyt...


O ką įrašė mirties liudijime? Mums priežasties irgi nerado - gimė sveikut sveikutėlė 9-10 balų. Vaivutė tiesiog užmigo... saldžiai ir giliai... ir nepabudo. Tai tegalėjo parašyt SKMS ( staigus kūdikių mirties sindr.). Priežasčių sakė niekad ir nesužinosit, nes nėra tos priežasties...

O kas tas gydytojas klinikose? ( jei nenori skelbt viešai, parašyk į AŽ).

QUOTE(liudnute @ 2007 07 10, 19:08)
liudna kad  neturi taip lauktos sesytes kuriai buvo renkamas graziausias vezimas, mezgamos kojines. Taupykle prikimsta centu kad nupirkt sesytei batus ir daug kepuriu, kad nesusaltu...


Skaitau ir byra ašaros - lyg pati būčiau tuos žodžius rašiusi...
Atsakyti
#98
mums taip pat sake, kad gal musu mergyte istiko staigi kudykiu mirtis pilve verysad.gif nes is nieko sustojo sirdis. esa ir taip buna
keista, bet visur gydytojai stebisi, kad mums mire mergyte, sako, kad butent mergytes stipresnes uz berniukus, o kiek skaitau skyreli, daugiau nelaimiu mergytes nei berniukus atrodo istinka verysad.gif

Atsakyti
#99
mirties priezastis juokinga- nustojo kvepuoti... juk visi nustoja kvepuot mirsta...
bet kaip jau rasiau, gal ne karta, manes neoperavo laiku-kartais tonai krisdavo iki 50 ir maziau lauke 4-5 val, galu gale operavo, mergyte gime ne melyna o pajuodus , ivertino 7balais... matesi kad but reikeje masazu, gal spec avalynes- bet tai tik smulkmena, kas uz pinigus-viska butum atidave, paaukoje
kai kazkokie apsigimimai, mirsta pilve -be galo sunku, bet kai gyd aplaidumas kainuoja vaiko gyvybe- toki tik po tiltu kabint...
gyd pavardes neatsimenu- toks maziukas. zilas ,eziuku, netoli pensijos, melinu veidu . tikrai ne Gintautas ir ne Svedas
Atsakyti
#100
QUOTE(ajuka @ 2007 09 28, 13:03)
keista, bet visur gydytojai stebisi, kad mums mire mergyte, sako, kad butent mergytes stipresnes uz berniukus,


Taigi, mums irgi kai konsultavo gydytojai, o ir pati internete ieškojau, tai visur rašoma, kad SKMS dažnesnis berniukų tarpe ( pas mus mergytė), tarp neišnešiotukų ( mūsų gimė 40 sav.), jei šeimoj rūkoma ( netinka ir tai ), tarp juodaodžių ( bati kaip sūriai ).... vienintelis atitikimas, kad tokios mirties atvejai dažnesi rugsėjo-gruodžio mėnesiais. Dar sakė, kad antras toks atvejis buvęs Vilniuje, prieš kokius 4 metus - situacija identiška - sveikutėlė mergytė, 2 dienos po cezario.... verysad.gif
Atsakyti
#101
o man apsake, kad tokio atvejo isvis savo praktikoj dar nemate... kad mirtu sveikas vaikas pilve 40sav... verysad.gif
vienu zodziu negaliu suvokti... esi sveika, gerai maitinies ir vaikas mirsta be priezasties, paziuriu kitos nescios ne tik kad ruko, bet ir su valgo bet ka, nesisaugo ir vaikai sveiki...
Atsakyti
#102
QUOTE(liudnute @ 2007 09 14, 12:02)
ir tos 10dienu praleistu prie inkubatoriaus, mazytis stebuklas jame-mano dukryte, kaip meldziau stebuklo, kurio nesulaukiau


verysad.gif prisimenu, pas mane į palatą atėjo gydytoja ir paklausė, ar tikiu dievą. Sulaukusi teigiamo atsakymo, pasakė-tai melskis. Meldžiausi.... savo maldą sukūriau... ( išmokau tai, kai niekaip nesisekė susilaukti pirmo vaikelio ).... žiūrėjau pro žaliuzių tarpą į dangų ir kartojau tą patį.... tokią mane ir rado gydytojai - akis pakėlusią... ir pasakė, kad mergytės nėra...
Atsakyti
#103
kokios artimos jūsų mintys manosioms.............
Atsakyti
#104
kai atsigavau po narkozes vis klausinejau kur dukryte, kodel nenesa, po paros atejo naujagimiu gyd ir pasake kad ruoskites blogiausiam.. nepasake kodel,neivardino priezasties... ziurejau isputis akis ir viskas , kazkaip vyliausi, kad klysta... kai jau isleido is reanimacinio, nuveze pas mazyle, ten sake -jei tikintys tai pakrikstykit... po 3dienu pradejo asaros upeliais begt... pati stebejausi, kaip tvirtai iki tol laikiausi - paaiskejo, kad buvau prifarsiruota stipriu raminanciu, gal ir gerai, nes buciau pradejus draskytis... but ir pilvas issiziojes
mums reik kito brolio ar seses del sunaus, bet kuo toliau tuo labiau pradedu abejot-as jau nebenoriu, bijau tos savijautos kad as busiu tik indas kuriame auga butybe, bet man jos nereikia
Atsakyti
#105
QUOTE(liudnute @ 2007 10 03, 09:36)
mums reik kito brolio ar seses del sunaus, bet kuo toliau tuo labiau pradedu abejot-as jau nebenoriu, bijau tos savijautos kad as busiu tik indas kuriame auga butybe, bet man jos nereikia

liudnute, palauk. Mažai laiko dar praėjo.
Mūsų visų praradusių kažkaip panašiai mintys dėliojasi. Iš kart po netekties visos nori antro, po to bijo, po to nebenori. Tai normalu.
Sutinku, reikia antro vaikiuko būtinai, bet palauk dar - dabar tu mąstai taip, kaip aš mąsčiau prieš kokius penkis mėnesius.
Po mano netekties jau dešimt mėnesių praeina ir tik dabar aš galiu sakyti, beveik pasveikau, nes tik dabar pradėjau mąstyt apie kitą vaikutį ir jau protingai, tik baimės yra.
palauk, šitie minčių etapai panašūs visoms. Praeis laikas, pora trejetą mėnesių ir vėl manysi kitaip.
Išlauk ir vėl norėsi, ir jau nebesakysi, kad tu tik indas, kuriame auga būtybė.
Atgims naujas noras. Patikėk ir palauk. Neskubėk, nes bus labai sunku. Matai, kaip sunku Ajukai. Išlauk, pajausi, kai mąstysi jau plius minus blaiviai.
Aš pati gal prieš mėnesį tik blaiviau mąstyt pradėjau, kas liečia vaikelį. Tai jau greitai bus metai......
Atsakyti
#106
kai praradau pati pirmaji, tai norejau kudikio be proto , bet kokia kaina ir nebuvo jokiu minciu kad kas bus blogai, gyd sake kad tik iki 7men isnesiociu, bet laksciau miskais su kibirais grybu viena iki paskutines dienos ir pernesiojau, gime sunukas 3kg 52cm ir jau laike galvyte pats, net gyd buvo nustebe, kad toks sliekas o galva laiko
dabar kazkaip abejinga tam, turiu viena...
gal kad vakarai ilgeja, maziau saules uztai... man ruduo pats bjauriausias laikas
kazkaip pradedu baimintis, laikas nestovi vietoj
Atsakyti
#107
mane guodžia, kad visos tą patį išgyvename, jausmai dėliojasi panašia vaga.

Pradžioje aš beprotiškai norėjau vėl pastoti, noras vėl lauktis buvo užvaldęs, glostydavau subliuškusį pilvą ir iš proto krausčiausi galvodama, kad negaliu daryti pertraukos, negaliu laukti, reikia tuoj pat pastoti, kitaip neištversiu to skausmo. Gydytojai ir proto balsas liepė palaukti nors keturis- šešis mėnesius. Atrodė be galo ilgai... Bet laikas prabėgo labai greitai.
Tada užvaldė baimė, neviltis. Juk tiek buvo svajota, tikėta ir viskas baigėsi tragiškai. Kiek maldauta, melstasi, svajota apie stebuklą, bet dievas moka būti kurčias, aklas. Kas gali garantuoti, kad antrą kartą vėl nenutiks nelaimė? Nepabandęs, nesužinosi doh.gif bet širdis ne akmeninė, ne ledo luitas viduje, ir taip per daug skausmo teko ištverti, nebesu tokia stipri, kaip anksčiau... Tad baisu net bandyti, nes nebėra pagrindo po kojomis, nebėra tikėjimo, nieko nebėra. Dėl to užeina mintys, kad gal nelemta džiaugtis kūdikiu, auginti vaikutį, kad gal aš kokia prakeikta, pažymėta, paženklinta ir pan. verysad.gif

Ir tik šitas skyrelis paguodžia, nuramina. Visoms mums skauda, visos mes palaidojome savo širdis, visos mes praradome, bet po truputį atsikeliame, išsitiesiame, turime pačių geriausių pavyzdžių - angeliukai jau atsiuntė kai kurioms iš mūsų savo broliukus ir sesutes wub.gif jolita, akedite, alde ir visos visos, kurios laukiame - SULAUKSIME IR MES. Po nakties ateina diena, po ziemos pavasaris, po skausmo - laimė.
Atsakyti
#108
Taip tikiuosi, kad galesiu Jums netrukus parasyti, kad viskas gerai.. kad nereikia bijoti, nereikia begti nuo savo svajoniu... svajoniu glausti vaikeli prie krutines ir myleti myleti myleti...
Atsakyti