Jai šunį nori mušti - lazdą visuomet atrasi. Tai gali būti i ne ta kryptim padėtas muilas, i ne tuom peiliu atriekta duona. Todėl jai diedas palaido kumščius vienųroz, palais i kitus rozus. Pričinia - nesvarbu.
Jai vienųsyk gavai nuog dieda i matai, kad ans nori muštis, aik arčiau petelnės, kočėla a kita namų įrankia. Man rozų buva situacija, kap aš lyginau skalbinius, a ans atėja su pretenzijom. Stovi, žiūri i many, gniaužo kumščius i saka: "Ataik čia" Aš išjungiau prosų iš razietės, pasijamiau anų in rankų (a ans karštas buva) i sakau: "Tau raikia - tu i ataik". Nėjo. Karšto proso išsigando.
Ale jai būt ėjįs, būč užvanojus tolko tak. Palaukus, kol pirmas pradės, o tada jau vanojus nes:
-jei ans pirmas pradėjo, aš gyniausi, tai viena.
-toki erIAliai tik patys kumščiais mosuot moka prieš silpnesnį. Tai antra. Ale jai tu aną apšamatytum, sėdėtų subinę suraukę ir niekam nepasiskųstų, bo nefasonas būtų, kad boba erIAlį primušė

Ale visvien čia ne gyvenimas. I nėr ko tą gumą tempt.