QUOTE(saules @ 2007 07 17, 11:35)
Tai apie ka ir sneku, reikalingas man vyras apskritai. As nemegciau gyventi viena. Na bet visa laika sakiau kad geriau vienai nei su bele kuo.. Bet yra kaip yra. Na norisi is esamos situacijos pabandyti susidaryti "salygas" buti laimingai, ne tai kad laimingai, ne bent jau nesikaltoti kiekviena vakara, ir noreti grizti namo. Taip pat sudaryti teigiama aplinka vaiko augimui ir ugdymuisi, taip pat kad ir vyras butu laimingas. Ir vat as jau nebesugalvoju kaip ta padaryt. Ir vel ieskau patarimo. Na skirtis, taip visos drauges kaip su kaltu per galva kiekviena diena kala.. Na bet gal verta gi dar bandyt? Kazka keisti? Bet kaip kaip kaip? Jei i kalbas nesileidzia? Veiksmais kazkokiais? Nuryti vel viska, ir daryti taip kad butu gerai jam, tada bus gerai ir man?
Jei jauti, kad ne laikas skyryboms, jei jauti, kad skyrybos - ne išeitis, tai ir nesiskirk. Jei manai, kad šeimai išsaugoti turi padaryti viską, ką gali - daryk. Ne žmonių, savęs klausykis. Vyro daryti laimingu, tavo vietoj būdama, aš nesistengčiau. Lai pasirūpina savimi pats. O tu rūpinkis savimi ir vaiku. Pabandyk rasti gyvenimo prasmę be vyro. Tiesiog gyvenk gyvenimą, neleisk jam tekėti kažkur pro šalį. O vyras...Lai būna šalia. Tiesiog kaip dar vienas papildomas faktorius tavo gyvenime. Ne pagrindinis. O kaip bus toliau - laikas parodys.
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2007 07 17, 11:37)
Jūs gi žinote, kad sutinkant galima atsisakyti.
"Ar eisi pagaliau namų tvarkyti????" - "Taip, eisiu, bet vėliau".
"Tau dzin ant manęs, ant šeimos ir viso gyvenimo???" - "Man tai labai svarbu, bet dabar noriu paskaityti knygą".
Žinai, tas "minkštumo-griežtumo" dozavimas labai priklauso nuo konkrečių žmonių ir konkrečių aplinkybių. Todėl, manau, kad galima ir pagal taviškę, ir pagal maniškę "metodiką" reaguoti. Priklausomai nuo situacijos