Augintinis tik gyvūnas

raminkis čiučiut su tokiom savo asociacijom
tai klausyk dabar, jei kada paimsi vaiką iš vaikų namų ir jo tėvai bus pijokai ar žmogžudžiai, tai tu irgi automatiškai jau tapsi pijoke ir žmogžude, pagal tave taip ir aš į tave būtent taip ir kreipsiuos, ok?
jei kalės pagimdytą šuniuką pasiimu augintį aš ir labai pamilstu ir jau tampu kale tu truputį logiškai pagalvok prieš rašydama, ką, nes nusišneki

skaiciau skaiciau viska..
pradejo apie ratus, baige apie batus... taip ir likau nesupratusi, kas butent temos autorei kliuna.

1. jei sunu seimininkai nesurenka jo kakuciu, tai tikrai nera suzmoginimo pavyzdys - tai neatsakingas elgesys. jei seimininkai nesiteikia priziureti ir kontroliuoti, ka veikia ju augintinis kieme, kuriame yra kitu zmoniu, vaiku ar augintiniu - tai taip pat neatsakingas elgesys, niekuo nesusijes su suns suzmoginimu. neatsakingu sunu augintoju nemegsta tiek zmones, nelaikantys sunu, nei sunu myletojai - manau visi sutinka, kad taio elgtis nedera.
2. juokingas momentas. suni pavadini vaiku - tai cia jo suzmoginimas. o jei vaika pavadini ziogeliu, tai cia kas? vaiko nuzemininmas? nejuokinkit pasaulio tokiomis sapalionemis. kai vyras pavadina mylima moteri katyte, jis tikrai j os neizedzia. lygiai taip pat suni vaikeliu vadindamas seiminkas neturi jokiu piktu keslu galvoje - tai tera savo jausmu israiska zodziais. taip ir neradau ne vieno atsakymo, kuo suns vadinimas vaiku kenkia visuomenei..
3. labai uzkliuvo vienas momentas. kai kazkas VICI komentara apie tai, jog dresavo savo mergyte, ivardino kaip egoistiskumo apraiska, tai jau buvo juokingumo virsune. tai jus apsispreskite ko norite - ar kad suo visuomeneje elgtusi prognozuojamai, butu seimininko suvaldomas, ar kad jo asmenybes niekas nieku gyvu nekeistu ir nedarytu jokios itakos beigi leistu vystytis savarankiskai be jokio isikisimo? Jei visi zmones bent puse tiek atsakingai ziuretu i suns auginima, jo prieziura, maitinima, auklejima, kiek tikiu skiria VICI, manau nebutu ir sios beprasmes diskusijos
4. laidojimas. sutinku, kad salia upes nesanitariska laidoti, bet del antkapiu tai sorry... sakote, lietuviai turi senas laidojimo tradicijas? kad zmones stato paminklus mirusiesiems normalu? o ar pamirsote, kad senais laikais svarbius zmones, karzygius laidodavo su artimiausiais bendrazygiais - zirgais, sunimis? tad gyvunu laidojimas nera kazkokia nauja mada, tai tera pagarbos savo gyvenimo palydovui israiska. o jei butu jegalios kapinaites, nebutu ir tokiu pasipiktinimu. o koks zmogus kiek pinigu isleido ir koki paminkla pastate - na sorry, bet tai jau tikrai ne jusu reikalas.
5. zaidimas "kas butu, jeigu butu" tera zaidimas ir netinka tokiai rimtai diskusijai. as net nesiruosiu spelioti, kaip as elgciausi. visada kreivai ziurejau i tokius, kurie sakydavo - as (ne)daryciau sitaip - kol nepakliuvai i tokia sudetinga situacija, niekada nezinosi, kaip IS TIKRUJU pasielgsi.

vengiu todėl, kad nuo mažens įaugę į kraują, kad jie, hmm ... kaip senos turginės babūnės ( loja be perstojo ir taikosi kąsti į kulną ). Beje, pati auginu miniatiūrinį šunį ir be visų teigiamų savybių yra viena nervuojanti - ta pati, kad siaubingai daug loja Todėl puikiai suprantu ir kitus žmonės, kuriuos toji pati savybė veda iš pusiausvyros: paprašė pririšti šunį prie medžio, nepririšau, bet kurį laiką į savo kiemą be tvorų nebesivežiau. Po kurio laiko šuo apsiprato su savo kiemo ribomis ir toliau tų ribų nebenuklysta, jei ir įsijungia sargo instinktas, loja ant svetimų žmonių tik savo kiemo ribose.
Keli atvejai: 1. muzikos mokytoja kartais pamokas pravesdavo savo namuose ir dažniausiai josios stirniukė būdavo užkelta ant sekcijos. Mano tėvams net minčių nekilo protestuoti prieš tokį klausytoją 2. draugės jorkas tikrai taip, lipa ant galvos su savo žaislais Tik manrods draugei pačiai nesmagu, kad ji tokia nenuorama ir svetimiems žmonėms kelia nepatogumus Be to, kad vaikšto su kaspinėliu ir yra laikoma pagal visas jorkų priežiūros normas, draugės šunė valgo iš savo dubenėlio ir tik virtuvėj
Na ir pabaigai, jei tenka važiuoti kažkur poilsiauti ar tiesiog aplankyti gimines/draugus, atsiklausiam ar galima atsivežti šunį ir tik gavus leidimą ramia sąžine vežuosi.

Nu zinai as irgi pagalvojau, kad vaiku dresuoti negalima, ne naciu laikai, o cia pasirodo apie sunis

OT:
Mia, kodel tavo citatoje virs mano zodziu yra LaiLaa vardas?

vaikus irgi dresuojam, ir dar kaip, tik tai vadinama auklėjimu.

Perskaičiau visą temą, ale taip ir nesupratau, kurioj vietoj tas kabliukas, apie kurį turi suktis pokalbis? Ar apie tai kaip vadinami gyvūnai/vaikai/kiti žmonės, ar apie kodėl mes valgom mėsą, ar apie nesurenkamus kakus ar apie dūmus, rūkstančius iš kaimyno buto Tikriausiai esu amorali, nes savo šunimi rūpinuosi ir vertinu jį labiau nei smirdantį alkoholiką, nuvirtusį baloje ar kaimynę, kuri tik burba dėl man nesuprantamu priežasčių... ir mėsą valgau... ir t.t.

O temos autorės noriu paklaust:


Kai aš sakau savo šuniui eik, paprašyk tėtuko kad mestų kamuoliuką kieno interesus aš pažeidžiu? Kokiais momentais apskritai tai gali pažeisti kažkieno viešus ar privačius interesus? Kur tai deklaruojama? Ir prašom ne savo nuomonę, o konkrečiais faktais, jei jau tai taip svarbu, kad net temą teko pradėt

nezinau, net demesio neatkreipiau. Atsiprasau


Nevisada, maniskes nepasiduoda - turi savo tvirta nuomone apie visus gyvenimo ivykius- tai net nebebandau.

problema daug didesnė ne gyvūnų sužmoginime, o kitos visuomenės dalies priešiškume gyvūnams. Matot kokios rietenos užsuktos iš baimės, kad kažkam gyvūnas galbūt aukščiau žmogų. žinot mielosios, tegu kažkam ir aukščiau, tegu ėda iš vieno bliūdo, tegu vadina vaiku, miega vienoj lovoj ir myli labiau už visų kaimynų vaikus, bet tai nekeičia esmės:
-- su šunimi vargu ar nueisi į restoraną, muziejų, ar viešą įstaigą (pvz. banką)
-- su šunimi ar katinu sunkiai kas įsileis į viešbutį ar leis nuomotis butą
-- viešajame transporte būtinai kas nors aprėks
-- vedžiojant be pavadėlio sukelsi kažkam isterijos priepuolį
-- būtinai kas nors ras progą prisikabint, kodėl laikai šunį butę ir kodėl jis iš viso kvėpuoja
-- vis dar neprisirengiama įrengti gyvūnams kapinių
taigi taigi, toli mums iki vakarų Europos, kur šeima su šuniu gali eiti vakarieniauti į restoraną, arba galima išsireikalauti, kad gyvūnas būtų atneštas į ligoninę, jei pacientas to pageidauja, arba atvažiavus su šunimi į kitą miestą, gali aplankyti vietos įžymybes kur nereikalaus šunį palikt už durų. kad taip būtų pas mus, tuojau kažkas užsiklyktų KOKIA NEPAGARBA ŽMONĖMS, juk gyvūnas turi būti "savo vietoje", o ne kaip visur žmogų lydintis ištikimas kompanionas.
taip kad gerbiama Lukne, tau neverta piktintis, nes šiaip ar taip, tu visvien laimi.

Nu jau atleiskit, bet pvz mano atveju aš būnu netolerantiškai iškoliojama tų vyresnių `patyrusių` Bet mano atvejis su gyvūnais nesusijęs O kas ten rašė, kad kuo senyn, tuo mažiau tolerancijos?

O į temą, tai aš nematau reikalo taip labai pykti ant tų, kurie piktinasi Man visiškai vienodai, ką kas mano, o jeigu mano kitaip, koks skirtumas Aš turiu katiną, gyvūnus myliu, laidočiau savo katę ir ji mirtų, o ne stiptų ar gaištų Lietuviai šiuos žodžius padarė per daug neigiamais Kaip skamba `nugaišo, pastipo mano katė`? Man neskamba Lyg nekentus jos būčiau. O kodėl arkliai ir bitės pas mus mirdavo, juk dėl to, kad juos gerbdavo lietuviai. Dabar atėjo šunų ir kačių gerbimo era Tai ir atitinkami žodžiai jiems.

Man jau liūdna, kai pagalvoji apie kitų šalių įstatymus, požiūrį į gyvūnus ir staiga prisimeni, kad gyveni Lietuvoje-gūdžiame kaime, kur šuo prie lenciūgo, katė pelėm gaudyt. viskas. ne einam pirmyn, o ritamės atgal. kaip reikia laikyt augintinius, kad būtų patenkinti tokie žmonės, kuriems gyvūnas yra niekas arba beveik neikas. turbūt jei talžytume, laikytume ant stogo, neduotume valgyt būtų super, gi jau ne vieną kartą buvo įsitikinta, kad nuobaudų už tai niekas neskiria. Lukne, važiuokit gyvent į kokį kaimą, ten tikrai neikas gyvūnų nevadina "vaikais" ir Jūsų niekas tuo pačiu neįžeis, ten paprastas įstatymas, svetimas gyvūnas kieme-malka jam į galvą(geriausiu atveju). Dėl kakojimo ir rinkimo irgi nebūna problemų- šuo tuštinasi po savimi-lenciūgas metro ilgio. šunys retai pabėga, nes antaklis taip užrištas, kad būna suaugęs su pačiu šuns kaklu,pabegti šansų mažai o jeigu ir taip atsitiktų, mes pirmi iš laikraščių sužinotume tas naujienas. ir neegoistai tie kaimiečiai, leidžia savo šuniui auklėtis kaip jam patinka. gauna pieno vakarienei ir viskas. katės pelių prisigaudo. visi laimingi. gyvūnai "savo vietoj".