QUOTE(*VICI* @ 2007 07 17, 08:43)
o kad neliptų aukščiau virš tavęs, tai atsisakyk visų draugų ir bičiulių, kurie augina gyvūnus...
O kodėl dėl šuns reikia atsisakyti bendravimo su žmogumi?

Gyvūnus paverčiame dievukais, stabais, savo gyvenimo išsižadame

O juk kas bus blogiau šuniui, jei jis turės savo ramią vietą, ės tai kas jam tinka o ne žmonių duodamą maistą nuo stalo, nešokinės ant galvos sevčiams, nesėdės šalia ant sofos ir neės iš šeimininko lėkštės prie bendro stalo

Kas jam nuo to nutiks?
Pasitiko, uodegą pavizgino, paglostė kas norėjo ir užtenka to bendravimo, juk žmonės ateina su žmonėmis pabendrauti

Aš tikrai neinu pas draugų šunį, aš einu pas draugus. O kai ateina svečiai ir šuo puola nagais kabintis į rūbus, pėdkelnes, ir negali batų nusiauti, pasilenkti, nes šuo puola laižytis, tai man - nemalonu, kaip tuos gyvūnus bemylėčiau. Aš su žmonėm labai nemėgstu bučiuotis, tai kodėl mane turėtų šuo seilioti?). Gyvūno savininkas gali ir neleisti savo augintiniui lįsti į svečio lėkštę ar kabarotis jam ant galvos

Pas mane daug gyvūnų, bet pvz. šuo nesėdi prie svečių ir nekaulija prie stalo maisto, kai pas mus žmonės.
QUOTE(Sraunius @ 2007 07 17, 09:12)
Todėl puikiai suprantu ir kitus žmonės, kuriuos toji pati savybė veda iš pusiausvyros: paprašė pririšti šunį prie medžio, nepririšau, bet kurį laiką į savo kiemą be tvorų nebesivežiau.
Na ir pabaigai, jei tenka važiuoti kažkur poilsiauti ar tiesiog aplankyti gimines/draugus, atsiklausiam ar galima atsivežti šunį ir tik gavus leidimą ramia sąžine vežuosi.
Tai šaunu, kad žmogus paprašė ir tu atsižvelgei kaip galėjai (tegu ir nepririšai), o kai paprašai ar pasakai, kad nepatinka ir tau pasiūlo dingti, nes šuo - svarbiau, bent jau man asmeniškai yra nemalonu.
Ir pabaiga graži: turėdama ir mylėdama savo augintinį galvoji apie žmones

Juk nėra taip sunku nežiūrėti į viską iš šuns norų pozicijos, bet ir pagalvoti, kas priimtina (ar nepriimtina) žmonėms..