labai ačiū jums už atsakymą, tikrai labai padėjote.buvo ir atkalbančių, kad dabar nedaryčiau, vaikutis mažas...bet ko laukti, kol dar labiau kaulas ištirps...

būsim su mažium abu be dantų

... man jau taip stresas palikti savo aukselį, kuriam tik 5,5 mėn ir jau nebenori su niekuo pasilikti kaip tik su manim, bus ašarų kai auklė bus tom trims valandoms

o dar galvoju jei tokia savijauta bus po operacijos, kad ir po jos reikes ko pagalbos prašyti kad pabūtų su juo....ir šiaip prisipažystu, labai jau baisiai aprašoma ta operacija, na, o kad mėlynė, na kaip nors....išgyvensiu...

svarbiausia, kad nebūtų labai bloga po operacijos, su mašina tai teks nevažiuoti....netoli gyvenu, gal ir pėstute...gal tik dešimt min kelio...
o , būsiu dar įkyri savo klausimais, po tos

super "malonios"procedūros

nebuvo koksai šalutinis poveikis, na sugebėsiu savo vyrui naktį mišiniuką padaryti ir sumaitinti?man operacija apie 19.30 baigsis.nesinori prašyti , kad naktį kas pabūtų..... nebuvo labai silpna, nepykino, padidejęs mieguostumas, suprantu, kad šiek tiek vis gi silpnesnis žmogelis būsi po viso to