QUOTE(Daugiaziede @ 2009 06 20, 22:56)
Yra Magijoje Dievas,yra.Bet Dievas tai ne religija ir joks agregorius ar kazkas panasaus....(Tik nepradekit,kad as zinau kas Tai(dievas)-nuo siu apvaizdu variantu jau vimdo!...)Magija-tai proto ir dvasios(sirdies)vientisas harmoningas junginys turintis samoninga Valia ir Jega,pasireiskiantis Veiksmu(vidinis ketinimas)ir Pasyvumu(isorinis ketinimas).Magija-tai Auksciausioji Kuryba,tai-Proto ir Dvasios Laisve,kuri neturi nieko bendro su manipuliacijom,savanaudiskais tikslais,laisves istatymu pazeidimu,valdzia,kysimusi i kazka....Magija-tai pirmiausia paties saves sukurimas,o ne burtu lazdele pries kitu nosi.... Ar aiskiau?juk ne.
Bet pagal si tavaji apibrezima suprantu,kad tave domina vadinamoji "miescioniska magija".Tai cia parasyk eborui i a.z.Jis vargsas neturi su kuo bendrauti,iesko zmoniu pries kuriuos galetu pasireiksti,apzaveti,pasipuikuoti savo technikom,procesais,sistemom....
Tikroji Magija,tarp kitko,apseina be siu techniniu manipuliaciju...
O Rozmarinas Dieva Zino geriau nei siaip gali pasirodyti ar kuris mano,kad yra arciau..
Dėkui už paaiškinimą, Daugiažiede.
Magija-tai pirmiausia paties saves sukurimas, - čia tikrai kažkas naujo. Apskritai, pateikei visai kitokį paaiškinimą, iš visai kitokio taško, nei esu girdėjusi iki šiol. Nors aš niekada ir nesidomėjau stipriai nei magija, nei šamanizmu. Esu skaičiusi Kastanedos visas knygas, kol vienąsyk pajutaui, kad neeee..., ne tas kažko, ne tas, ko aš ieškau.
Žinoma, kažkas pasirenka kurti save tokiu būdu, kažkas kitaip. Tačiau neseniai aptikau, kad viskas tobula savo esmėj, viskas. Ir aplinkinis pasaulis, ir mes patys visai nepriklausomai nuo to, ar mes užsimam tuo kūrimu, ar ne. Viskas jau savaime yra tobula. Ir tiek magija, tiek joga- viskas iš to paties, ta pati žaidimo aikštelė, tik gal žaidėjai ne iš tos pačios komandos
Dėl rozmarino galiu pasakyti tik tiek, kad tada, kai įsivėliau į ginčą su jumis, nežinojau ankstesnio jos niko

, tikrai nebūčiau tiek įsivėlusi. Už jos viešo dergimosi nemačiau žmogaus. Paskui jau po to perskaičiau temą apie gnostizmą.
O Dievą žinom tik tiek, kiek Jis pats mums pasirodo. Ir tokiais būdais, kokie mums yra priimtiniausi, čia aš nelyginu nei savęs su kitais, nei kitų tarpusavy.
Tarp kitko, neįmanoma Jo pažinti žmogišku protu daugiau, negu įmanoma. Daliai neįmanoma suprasti visumos, jaustis jos harmoninga dalim- taip, bet visiškai suprasti- ne. Kaip toj pasakoj, kad neįmanoma į duobutę pakrantėj supilti visą vandenyną.