QUOTE(Skiipe @ 2008 02 06, 14:13)
Aš buvau nuejusi pas psichiatrą ir išrašė vaistų,gėriau pusę metų,kol gėriau vaistus tai jaučiausi neblogai, bet truputį priaugau svorio. Radau kažkur parašyta apie sociofobiją,pagalvojau,kad viskas sutampa.Svarsčiau ilgai ar eit pas gydytoją, nes buvo nepatogu,gėda, dar kas pamatys,bet ko labiausiai bijai tai tas ir nutinka,ir pamatė o dar draugė tai teko aiškintis,bet nelabai suprato,sakė gal neturi kas veikt, tai ligų ieškai.Kam taip nėra tai ir nesupranta. 
Ai, as tai manau, kad dar daug lemia zmogaus isprusimas ir tolerancija. Ir pergyventi del to, kad pamatys ir ka pagalvos, tikrai negalima!!!! As tai tiems, kurie pamato arba siaip artimesni yra, is karto pasakau, kas man ir kaip, tada ir paciai lengviau pasidaro. O jei nepriima taves tokio, koks esi, tai neverta ne bendraut su tokiu zmogumi.
O del tos sociofobijos, ar tau psichiatras tokia diagnoze nustate? As irgi maniau, kad man sociofobija, nes prisiskaiciau apie ja ir viskas atitiko, bet tai daugybe tu paciu pozymiu tinka daugybei sutrikimu! Po siandieninio vizito pas psich. issiaiskinau, kad as tiesiog neturiu vidinio ego ir dabar man ji reikes uzsiauginti, tam , kad myleciau save, galeciau pakovot uz save, negalvociau kas ka pagalvos apie mane, galu gale nebijociau viena iseiti i gatve. O beje, ar zinote, kad bijojimas skambinti telefonu irgi yra sociofobijos pozymis, bet tai man atrodo, kad tokie dalykai iveikiami. Skambinsi 100 kartu - drebesi, o ziurek jau 101 kartas nebetoks baisus, o 200 kartas jau net nebegalvosi apie tai, kad skambini. Taip ir su kitais pozymiais. Arba jei tave - arba tu juod
Vienu zodziu - reikia kovoti su tuo. Beje, vaistai - tikrai ne iseitis! Jie tik kuriam laikui. Reikia salinti priezastis, del ko ta baimes busena kyla. Vat taip!
