QUOTE(Nulakuota @ 2009 07 15, 10:34)
Gal kas zino, ar tai sociofobija: negaliu palaikyti akiu kontakto. Ir kas keisciausia- buna pagerejimu- tada, kai pasitikiu savimi, gerai jauciuosi. O dazniausiai tiesiog negaliu ziuret zmogui i akis, nes pasiziurejus jauciuosi lyg nuoga, mam kyla didziulis baimes ir panikos jausmas. Galiu net prade kalbet nesamones, visai ne tai, ka ketinau pasakyti. Jauciuosi nepatogiai. Manau, keistai atrodo, kai nuolat ziuriu i sonus ar grindis. Kam nors kyla panasiu problemu?
P.S. mes nepasiduosim sitiem negalavimam!
Man panašu į sociofobiją

Gali savęs paklausti, ko tu bijai, pamąstyk, ar gali būti, kad iš tiesų bijai kitų žmonių vertinimo, bijai, kad jie pamatys, jog tu vengi akių kontakto ir kaip nors neigiamai apie tave galvos, pasmerks. Jei taip, tai sociofobija...Man taip irgi būna, bet dažniau būna tiesiog gatvėje, kai pamatau artėjantį praeivį, mane apima toks nepatogumas, bijau, kad nežinosiu kur žiūrėti, kai jis priartės

Arba kartais būna, kad sutikus kito žmogaus žvilgsnį aš atvirkščiai nesugebu atitraukti akių, tai yra man atrodo, kad per ilgai žiūriu

Norėčiau išsiaiškinti kodėl aš taip reaguoju ir kaip reiktų teisingiau mąstyt
QUOTE(jis006 @ 2009 07 30, 12:41)
nezinau is kur as tiek jegu gavau bet as jau gal darau nuo vasaros pradzios ir nebuwau sustojes ne karto dbr nebejauciu tokiu blogu jausmu kaip anksciau dbr bunu daug labiau atsiplaidaves , sirdies duziai ne be tokie kokie budawo, mintys keiciasi (nors ir sunkiai) bet terapijos deka ismokstu jas keist racionaliom ir kazkaip gaunasi kolkas ;] nors galeciau pasakyt kad buna man daznai kai man tos mintys ir jausmai sugrizta vienu metu visi ir atrodo beviltiska bet sedu prie terapuijos ir vel viskas atsistato mazdaug i savo vietas .
Sveikinu! Įsivaizduoju, koks tai geras jausmas, kai jauti pastovų gerėjimą

O apie kokią terapiją čia eina kalba?