QUOTE(lengvute @ 2005 04 02, 08:25)
Kai mano pirmai atzalelei buvo beveik 3 menesiai, smarkiai persalau, pakilo labai auksta temperatura ir pienukas dingo staiga ir visiems laikams
. Labai pergyvenau .
Kai mano pirmai atzalelei buvo beveik 3 menesiai, smarkiai persalau, pakilo labai auksta temperatura ir pienukas dingo staiga ir visiems laikams
. Labai pergyvenau .
QUOTE(lengvute @ 2005 04 02, 09:25)
gali. mano mama sese matinio tik 2 savaites: pasitvarke po namus, persalo, palkilo t° ir ... dingo pienukas
Nu nežinau, kažkaip lengvai šitą pernešiau. Kai dar tik laukiausi sakiau maitinsiu bent jau iki 9 mėn, bet ne viskas gyvenime būna taip kaip tu nori ir planuoji. Viena dieną atsisėdus maitinti mažoji ėmė klykti kaip skerdžiama, nu neima papo nors pasiusk. Pabandžiau vėliau, vėl tas pats. Pieną nutraukiau ir bandžiau duot iš buteliuko, nepatikėsit, bet irgi neėmė. Tada apgaudinėdavau, pradžiai duodavau 20 ml mišinuko, tada kišdavau kitą buteliuką su pienu. A paskui nusispjoviau, ką aš čia vargsiu, nutraukinėdama pieną, o ta dar čia išsidirbinėja, ir išvis nutraukiau. Jokių depresijų nebuvo ir nesuprantu, kodėl jos turėtų būti. Nežinau, gal neturėjau joms laiko. 
Ir visai nepavydžiu toms kurios maitina iki 2-3 metų. Motinos meilė matuojama ne maitinimo ilgumu.
Ir visai nepavydžiu toms kurios maitina iki 2-3 metų. Motinos meilė matuojama ne maitinimo ilgumu.
vyresnėlę baigiau maitint 10mėn- buvo sesija, tai vyras liepė eit mokytis pas draugę -po poros parų ir nebenorėjo papuko , matyt stresas, nemiga savo daro. O mažę kol kas maitinu ir net nežinau, kada nutrauksiu- pats gyvenimas parodo ženklus kai jau baigt reikia 
vaikutis nebeime papo, nors dar norejau maitinti
GALI, ir ne tik persalus Maitinau savo maziuka tik tris savaites, ir tai primaitindama jau nuo penktos dienos ( pries tai dvi dienas vaika marinau badu, kol supratau kur suo pakastas - pasirodo jam labai truko pienelio). Pasikvieciau i pagalba mociute (savo mama), nes buvom abu pervarge, jis ta pirmasias dienas neatsiplesdavo nuo kruties, net ir miegodavo apsiziojes, jei bandydavau istraukti - nubusdavo. Nesupratau kas vyksta, bet labiau patyrusi mociute, pastebejo, kad maziukas tik ciulpia ir nieko neryja 
. Po pirmo primaitinimo vargsiukas ismiegojo 5 valandas!! Su mociutes pagalba mes abu pailsejom, issimiegojom, ir jau po dvieju dienu man vel atsrado pienelio, zinoma vis tiek reikedavo primaitinti, bet tik viena karta dienoj. Taciau mociutei teko isvaziuoti, ir po savaiteles vel pasijutau pavargusi, vel pradejo mazeti pienuko... Dabar yra lygiai menuo, ir as beveik visai nebeturiu pienelio. Pradejau nusitraukineti : du kart dienoj dar isspaudziu po 30 ml., ir tuos kelis lasus paduodu savo kudikeliui kaip deserta... O taip buvau nusiteikusi zindyti iki metu... Beje, gal tai paveldima, mano mamai pienas dingo jau antra menesi.
Maitinau savo maziuka tik tris savaites, ir tai primaitindama jau nuo penktos dienos ( pries tai dvi dienas vaika marinau badu, kol supratau kur suo pakastas - pasirodo jam labai truko pienelio). Pasikvieciau i pagalba mociute (savo mama), nes buvom abu pervarge, jis ta pirmasias dienas neatsiplesdavo nuo kruties, net ir miegodavo apsiziojes, jei bandydavau istraukti - nubusdavo. Nesupratau kas vyksta, bet labiau patyrusi mociute, pastebejo, kad maziukas tik ciulpia ir nieko neryja . Po pirmo primaitinimo vargsiukas ismiegojo 5 valandas!! Su mociutes pagalba mes abu pailsejom, issimiegojom, ir jau po dvieju dienu man vel atsrado pienelio, zinoma vis tiek reikedavo primaitinti, bet tik viena karta dienoj. Taciau mociutei teko isvaziuoti, ir po savaiteles vel pasijutau pavargusi, vel pradejo mazeti pienuko... Dabar yra lygiai menuo, ir as beveik visai nebeturiu pienelio. Pradejau nusitraukineti : du kart dienoj dar isspaudziu po 30 ml., ir tuos kelis lasus paduodu savo kudikeliui kaip deserta... O taip buvau nusiteikusi zindyti iki metu... Beje, gal tai paveldima, mano mamai pienas dingo jau antra menesi.
QUOTE(elyte @ 2005 04 08, 08:19)
GALI, ir ne tik persalus Maitinau savo maziuka tik tris savaites, ir tai primaitindama jau nuo penktos dienos ( pries tai dvi dienas vaika marinau badu, kol supratau kur suo pakastas - pasirodo jam labai truko pienelio). Pasikvieciau i pagalba mociute (savo mama), nes buvom abu pervarge, jis ta pirmasias dienas neatsiplesdavo nuo kruties, net ir miegodavo apsiziojes, jei bandydavau istraukti - nubusdavo. Nesupratau kas vyksta, bet labiau patyrusi mociute, pastebejo, kad maziukas tik ciulpia ir nieko neryja . Po pirmo primaitinimo vargsiukas ismiegojo 5 valandas!! Su mociutes pagalba mes abu pailsejom, issimiegojom, ir jau po dvieju dienu man vel atsrado pienelio, zinoma vis tiek reikedavo primaitinti, bet tik viena karta dienoj. Taciau mociutei teko isvaziuoti, ir po savaiteles vel pasijutau pavargusi, vel pradejo mazeti pienuko... Dabar yra lygiai menuo, ir as beveik visai nebeturiu pienelio. Pradejau nusitraukineti : du kart dienoj dar isspaudziu po 30 ml., ir tuos kelis lasus paduodu savo kudikeliui kaip deserta... O taip buvau nusiteikusi zindyti iki metu... Beje, gal tai paveldima, mano mamai pienas dingo jau antra menesi.
Maitinau savo maziuka tik tris savaites, ir tai primaitindama jau nuo penktos dienos ( pries tai dvi dienas vaika marinau badu, kol supratau kur suo pakastas - pasirodo jam labai truko pienelio). Pasikvieciau i pagalba mociute (savo mama), nes buvom abu pervarge, jis ta pirmasias dienas neatsiplesdavo nuo kruties, net ir miegodavo apsiziojes, jei bandydavau istraukti - nubusdavo. Nesupratau kas vyksta, bet labiau patyrusi mociute, pastebejo, kad maziukas tik ciulpia ir nieko neryja . Po pirmo primaitinimo vargsiukas ismiegojo 5 valandas!! Su mociutes pagalba mes abu pailsejom, issimiegojom, ir jau po dvieju dienu man vel atsrado pienelio, zinoma vis tiek reikedavo primaitinti, bet tik viena karta dienoj. Taciau mociutei teko isvaziuoti, ir po savaiteles vel pasijutau pavargusi, vel pradejo mazeti pienuko... Dabar yra lygiai menuo, ir as beveik visai nebeturiu pienelio. Pradejau nusitraukineti : du kart dienoj dar isspaudziu po 30 ml., ir tuos kelis lasus paduodu savo kudikeliui kaip deserta... O taip buvau nusiteikusi zindyti iki metu... Beje, gal tai paveldima, mano mamai pienas dingo jau antra menesi. Aš čia tikrai nepavadinčiau, kad pieno sumažėjo staiga. Kaip tik pati rašai, kad tau jo mažėja nuolat. O mažėja turbūt dėl streso ir nusitraukinėjimo, bandyk geriau duoti papuką vaikučiui, koks tikslas nusitraukinėti nelabai suprantu?? Beje, maitinimo pradžia labai panaši kaip ir mano. Mums irgi pačioj pradžioj labai nesisekė, pirmas savaites irgi niekada negirdėjau, kad mano lelka ką nors rytų, o čiulpdavo ištisai, svorio irgi nepriauginėjo, 3 savaičių dar iki gimimo svorio trūko nemažai. Taigi, primaitinimo išvengti nepavyko...Bet tai tikrai nėra kažkokia tragedija, svarbiausia yra toliau duoti krūtį, kad vaikutis čiulptų ir tik tada pienukas nedings
Be to, aš buteliuko nenaudoju, o primaitinu kitais būdais, kad neatprastų nuo krūties. Ir ką, pieno turiu, man jo nemažėja (o jei sumažėja, dažniau duodu papą ir atsistato). Svarbiausia, kad vaikutis neatprastų čiulpti papuką, nes jei jau jauti nusitraukinėdama, kad mažėja, o neduodi krūties, netrukus pienas ir baigsis. Ir paveldimumas čia niekuo dėtas...
Taip tikrai ne staiga ir tikrai nepaveldima, 
Man atrodo, tokie dalykai isviso nera paveldimi, kiekvienai moteriai labai individualiai. Ir nors pieno visai sumazejo, ranku nenuleidau: visa savaite kruopsciai nusitrukinejau, dar paprasiau vyro pagalbos, kad dazniau pabutu su vaiku, o as galeciau pamiegoti. To rezultatas : vel turiu pienuko ir jo uztenka sociai vaika pamaitinti 3 kartus per diena. O piena nusitraukineju, nes maziukas atsisako kruties 
Patraukia, patraukia ir spjauna, po keliu tokiu bandymu paleidzia dudas Dabar tikrai isitikinau - mano pieno kiekis priklauso nuo mano pacios savijautos: jei as gerai issimiegu, ir nesinervinu tai ir pieno turiu. 
Taigi, jei rasant tema "kaip dingo pienas: palaipsniui ar iškart" - man jis tai dingsta, tai vel atsiranda. Zinoma, visiskai jis niekur nedingsta, tiesiog jo zymiai sumazeja.
Man atrodo, tokie dalykai isviso nera paveldimi, kiekvienai moteriai labai individualiai. Ir nors pieno visai sumazejo, ranku nenuleidau: visa savaite kruopsciai nusitrukinejau, dar paprasiau vyro pagalbos, kad dazniau pabutu su vaiku, o as galeciau pamiegoti. To rezultatas : vel turiu pienuko ir jo uztenka sociai vaika pamaitinti 3 kartus per diena. O piena nusitraukineju, nes maziukas atsisako kruties Patraukia, patraukia ir spjauna, po keliu tokiu bandymu paleidzia dudas Dabar tikrai isitikinau - mano pieno kiekis priklauso nuo mano pacios savijautos: jei as gerai issimiegu, ir nesinervinu tai ir pieno turiu. Taigi, jei rasant tema "kaip dingo pienas: palaipsniui ar iškart" - man jis tai dingsta, tai vel atsiranda. Zinoma, visiskai jis niekur nedingsta, tiesiog jo zymiai sumazeja.
Maitinau iki 8 menesiu. Tada susirgau inkstu uzhdegimu - pagulde i ligonine. Taip viskas naturaliai ir baigesi. Dukra manes nemate ir kazhkaip nereikejo - kabliavio koshes 
O man ligoninej dave vaistuku ir pienukas grazhiai dingo
O man ligoninej dave vaistuku ir pienukas grazhiai dingo
QUOTE(drieziukas @ 2005 02 15, 11:55)
Pradedu nuo vakar po truputi atpartinti. Svarbiausia priezastis ta, kad keliasi naktimis valgyt kas 2-3 val nuo gimimo, tai mane ir fiziskai ir moraliskai labai isciulpe, tai nutariau, kad gal uzteks Reikia ir apie save pagalvoti 
Reikia ir apie save pagalvoti Jei atvirai, tai tokie pasisakymai mane šokiruoja
O apie vaikelį ir jo poreikius nereikia pagalvoti Kam tada gimdyti vaikus, jei svarbiausia esi pats sau Man, pavyzdžiui, labai bloga ir šiandien, nes sūnutį maitinau tik 4 mėn.
, o tikėjausi bent iki 12 mėn. Ir nedarau tragedijos dėl to, kad net ir dabar, būdamas jau 15 mėn. dar prabunda naktimis pasiurbčioti mišinuko (kartais net ir keletą kartų).
QUOTE(vaivaj @ 2005 04 14, 09:26)
Jei atvirai, tai tokie pasisakymai mane šokiruoja O apie vaikelį ir jo poreikius nereikia pagalvoti Kam tada gimdyti vaikus, jei svarbiausia esi pats sau
Man, pavyzdžiui, labai bloga ir šiandien, nes sūnutį maitinau tik 4 mėn. , o tikėjausi bent iki 12 mėn. Ir nedarau tragedijos dėl to, kad net ir dabar, būdamas jau 15 mėn. dar prabunda naktimis pasiurbčioti mišinuko (kartais net ir keletą kartų).
O apie vaikelį ir jo poreikius nereikia pagalvoti Kam tada gimdyti vaikus, jei svarbiausia esi pats sau Man, pavyzdžiui, labai bloga ir šiandien, nes sūnutį maitinau tik 4 mėn.
, o tikėjausi bent iki 12 mėn. Ir nedarau tragedijos dėl to, kad net ir dabar, būdamas jau 15 mėn. dar prabunda naktimis pasiurbčioti mišinuko (kartais net ir keletą kartų).Uzejau tik siaip paskaitineti, bet neiskenciau neparasiusi. Kaip mane nervuoja tokios kategoriskos pastabos. Jei jau pasigimdai vaika, tai viskas, sau esi niekas? Vaikui irgi reikia sveikos mamos, kas bus jei ji susirgs..
QUOTE(Skruzdeliukas @ 2005 04 14, 10:05)
Uzejau tik siaip paskaitineti, bet neiskenciau neparasiusi. Kaip mane nervuoja tokios kategoriskos pastabos. Jei jau pasigimdai vaika, tai viskas, sau esi niekas? Vaikui irgi reikia sveikos mamos, kas bus jei ji susirgs..
Kai turėsi vaiką, pati pamatysi kas kam svarbiau
. Jei nori, gali ir save suspėti prižiūrėti. Be to mama neturi sirgti. Ne tik todel kad toks įsitikinimas, bet taip ir gaunasi Sūnų maitinau iki 1,7 metų. Nė karto nesirgau. Ir nepavargau (nors visą naktį vaikas prie papuko prakabodavo
). O nutraukiau maitinti, nes jau lyg ir didelis buvo, pats pasiimdavo papuką 
, tai jau prie žmonių ne kaip atrodė.O dukrytę ir gi maitinsiu tiek kiek išeis
