QUOTE(Aquamarine @ 2007 02 27, 19:05)
Va ir aš pasakysiu ... Mes šiek tiek remiam(jei taip galima sakyt) vyro sesers šeimą. Ji gyvena kaime,turi jau keturis vaikus.Pajamos tik pašalpos.Na vyras dar kiek prisiduria kartais.Nelabai yra ten tų darbų... Na o jei kokiam kaimynui padėjo šieną susivešt tai kitą dieną tas pats kaimynas ateina jiems pagelbėti. Vyro sesuo kartais padaro sūrių, sviesto ir parduoda. Gyventi tikrai galėtų tvarkingiau, bet yra kaip yra... mes patys tarkim gyvenam iš vyro atlyginimo nes dabar esu vaiko auginimo atostogose.Pajamos mūsų 1500 į rankas.Atskaičius mokesčius, paskolos dalį-lieka nelabai kas...Vasarą daugiau, šildymo sezonu ~500. Ir pragyvenam..Ir vaiką į darželį išleidžiam ir sauskelnėm užtenka.Patys sau drabužius perkam retai-tik kai jau reikia.... Ir pikta darosi kai kaime , gaudami (skaičiuot svetimus pinigus negražu, bet...) ~500 kas mėnesį ir mokėdami tik už elektrą nesugeba pragyventi... Bent jau tvarkos atžilgiu susitvarkytų ar ką..Bet ir to ne... Netvarkinga ten...Kaskart nuvažiavus nuvežamam ir žaislų ir maisto. Kainuoja ir mum nemažai(kelionė, maistas ...), bet tai yra vyro sesuo.Kaip žmogus ji yra tikrai nuoširdi, bet didžiausias trūkumas-netvarka...Juk dulkes prasivalyt, grindis išsiplaut, suvirtusią malkinę galutinai nuverst, išardyt-pinigų nereikia...Suprantu kad 4 vaikai -sunku... Bet jie jau nemaži, padeda ... Ir pikta ir gaila...Gaila vaikų.
Va pasiiėmėm paskolą, nusipirkom mašiną...O jiems jau pavydas("kiek kainavo", "oho, tai jūs gerai gyvenat, piniguose vartotės")...Gerai būtų kad taip būtų..Pati su vaiku namuose sėdėdama stengiuosi llitą kitą užsidirbti... Va vasarą siuvau maišelius siuvinėtus krikštynoms...Užsidirbau,susimokėjau už mokslą nes įstojau į KTU neakivaizdinį.Stengemės dėl ateities, norėtume kad ir jie stengtūsi, bet kartais net pagalvojam kad dar labiau juos sugadinsim viską "gatavą" atvešdami. Bet vėlgi...Vaikam juk drabužius ar žaislus atvežam...
Dabar galit užmėtyt mane akmenim, bet geresnius vaiko išaugtus batukus ar brangesnius žaislus(tarkim padovanojo kokią mašiną, vaikas su ja nežaidžia...) parduodam ir nuperkam savo vaikui kažką kitą. Mum pinigais nelija, bet kiek galim-padedam. Gal mūsų mastymas kitoks...Juk ir mes galim pasigimdyt vaikų ir tikėtis valstybės paramos, labdaros... Bet norim būti pavyzdys savo vaikui, norim kad vaikas turėtų tai ko mes negalėjom turėti... Juk savo vaikui kiekvienas nori tai kas geriausia, nors gal reikėtų sakyti -daugelis...
Vat ir nuo kovo 1 gryštu į darbą .Žinaukad gausiu nedaug, 650lt...Bet kas nori priimti į darbą mažą vaiką auginančią mamą...Vat ir teko sugryšti į seną darbą...Atlyginimas mažas, bet vis į kišenę...Vaikas dar mažas, 1,8 metukų... Norėtūsi ir namuose dar su juo pabūt, bet darželis irgi gerai. Žiūrėsiu kaip seksis darbe, ar dažnai vaikas sirgs, kaip suderinsiu mokslą, darbą, namus, šeimą... Žinoma kiek padirbus reikalausiu didesnio atlyginimo arba bandysiu ieškoti geriau apmokamo darbo. Bet mes stengiamės-nelaukiam kol kas atneš mum ką...Juk visad geriau duoti nei imti... Vat norėčiau kad ir vyro sesuo taip mąstytų, bet , deja...
Užtai galiu pasidžiaugti vyro sesute..Jai 14 metų..Per žiemos atostogas ji būna pas mus, nes namuose irgi nepyragai jai...Kartu gyvena dar viena sesuo su sugyventiniu irtrimmažais vaikais, dar viena sesuo(dvynukės jos) ir mama(tėvas miręs).pabuvo sesutė pas mus, gryžo namo ir verkė...Verkė nes pamatė kad galima gyvent kitaip... Vat dabar mokosi labai gerai. Socialinis ir vaikų teisių darbuotojos labai džiaugiasi kad ji taip pasikeitė, pažadėjo kad į Vilnių baigus 12 klasę padės įstoti. Kitą sykį užtenka pabūt "kitokioj aplinko" kad mąsymas pasikeistų, bet viskas priklauso tik nuo pačio žmogaus...