Vaikas išgyvena dėl svorio

Natūralios medicinos Žvėryno centras gali tikrai padėti bet tik tuo atveju, jeigu žmogus turi valios
Žinau, ką kalbu, nes kalbu iš patirties
Kreipėmės dėl kitų ligų (atopinio dermatito), bet šalia to, kad atsisveikinome su liga, žiūrėdami, ką ir kiek valgome, tiek dukra, tiek vyras atsikratė papildomų kilogramų. Artimieji, pamatę pokyčius, taip pat užsikrėtė sveikos gyvensenos bacila Dabar nei močiutė, nei senelis nebevalgo, to ką buvo įpratę dešimtmečiais valgyti - abu po 20 kg atsikratė (net netyrus jų kraujo, o tiesiog vadovaujantis panašiais principais, kaip ir buvo nustatyta vyrui ir dukrai). Todėl manau šiuo atveju gal ir vertėtų kreiptis į natūralios medicinos centrą, bent jau kad ištirtų, kokio maisto apskritai organizmas netoleruoja, o vėliau jau aišku didelės reikšmės turėtų ir visos šeimos požiūris į maistą. Jeigu visa šeima pakeis mitybos įpročius (čia turėtų ypač mamai didelė pastangų dalis tekti, jeigu ji yra šeimos meniu sudarytoja), tai ir mergaitei nebus sunku vienai "kankintis".

Ir dar...dabar niekas žiūrėdamas į mane tiesiog negali patikėti, bet vaikystėje aš buvau labai stora (mama labai mane mylėjo ir lepino viosokiais gardėsiais), bet kažkaip atėjo toks amžius, kada pačiai nesmagu tapo dėl papildomų kilogramų Nors aišku labiausiai jie pradėjo tirpti, kai berniukai pradėjo rūpėti ir aišku nebuvo kada valgyti, kai studijavau Na, o dabar pati vadovaujuosiu sveikos mitybos principais ir mano požiūris smarkiai įtakoja, ką valgo mano šeima - juk aš pati perku maistą ir jį gaminu

Taip, kad mano manymu, kol panelei dar nei mokslai dideli ant sprando, nei bernai rūpi, didžiausia įtaką šiuo metu gali padaryti šeima, o ypač mama

Manau, kad jau rūpi, nors ji nieko nesako, bet tik dar labiau savy užsisklendžia. Kaip jau minėjau, sunkiausia jai yra žengti pirmą žingsnį- pripažinti savo problemą ir pradėti gydymą, sveiką gyvenseną. Toliau, manau, būtų lengviau. Sutinku, kad ir mama turi tam labai daug įtakos- netinkamas pavyzdys, šeimos meniu sudarytoja ir t.t. Visgi aš matau, kad tai labiausiai įtakoja mano sesę, na gal dar ir toks amžius.
Kiek save prisimenu, pati irgi kentėjau dėl svorio, tik ne dėl tokio didelio, priemonių ėmiausi pastūmėta... ligos, po kurios numečiau keletą kilogramų ir nudžiugau rezultatu veidrody. Po to jau nebuvo taip sunku.
Žinoma, galima laukti, kol ir jai ateis panašus laikotarpis, kaip jūs sakot, berniukai ar studijos, bet baisu, kad tas svoris išaugs dar labiau ir trukdys ne tik fiziškai, bet ir kaip asmenybei vystytis. Ir, aišku, labai svarbus dalykas- sveikata ateityje.
Bet ką daryt su žmogum, kai jis tiesiog neigia "niekur aš nevažiuosiu, man nereikia, man ir taip gerai", nors visiškai aiškiai matyti, kad taip tikrai nėra gerai. Negi per prievartą nutempsi

Aišku, kad per prievartą nenutempsi

Na cia tai is tu zodziu kad "niekur neisiu, nieko nereik " jauciasi pauglystes sidrommas, noras maistauti, vaidinti kad viskas dzin, bet istikro manau jos sirdeleje yra daug liudesio. Pati panasiai jauciausi tokio amziaus kai buvau nes buvau apkuni, nors ir dabr ne sakalys bet pries keleta metu buvo pavyke atsikratyt nemazai svorio tai jauciausi l gerai

Kas tave pastūmėjo imtis veiksmų?

Nepergyvenkit del svorio,man asmeniskai apkunesni grazesni

Čia jau kalba ne tiek apie grožį, kiek apie sveikatą yra, manau

Deja,tas svoris kaip piktas pinigas,jo labai sunku atsikratyti.Ir kuo daugiau metųtuo sunkiau.

Mano sunui 7 metai. Jo ugis 130cm, o svoris 36kg. Jis nuo gimimo nebuvo is lieknuju, bet dabar as jau pradedu nerimauti. Gal kas galit pasiulyti kokiu dietu?

Tai gal geriau tokiais klausimais su gydytojais pasikonsultuoti

pas mus ta pati beda,sunui 8 metai,stambeti pradejo pries pora metu.nemanau ,kad tai nuo blogo maisto,jokiu kokakolu ar cipsu.stengiames maitintis kuo sveikiau.didziausia beda-drabuziai,juo sunku rasti tinkamus.sveria apie 50 kg.lanko sporto ir karate burelius,siaip mediciniskai sveikas.valgo normaliai.tikiuosi,kad isaugs.

Sveikos merginos, esu naujoke jusu forumuose. Perskaiciau is cia daug, taciau nerandu atsakymo i savo klausimus. Rasau is nezinojimo - gal galite patarti kaip padeti mano draugo dukrai (15m), kuriai pati pradine anos stadija. Ji visada buvo apvalute, putlute, taciau tikrai nebuvo tokia, kad ja galima butu pavadinti Stora. Mokykloje ja siek tiek pravardziavo del jos apkunumo, mama irgi kiek prisimenu dar vaikysteje karve vadindavo (pati mama turi psichologiniu problemu, yra agresyvi ir nervinga). Tevai issiskyre, kai mergaitei buvo 6 m. Pries puse metu mergaite pradejo kudintis. Numete per vasara gal koki 10-15 kg. Ji nera auksta todel atrodo tokia mazute kudute mergaite. Isgrazejo, visi dabar ja nuolat giria kaip gerai ji atrodo, turbut ir mokykloje susilaukia daugiau demesio. Taciau mane (kaip pasalini zmogu) neramina keletas faktu: taip greitai nukrites svoris, ypac per pati brendima, kai mergaite atvirksciai turi siek tiek pastoreti. Labiausiai neraminantis faktas yra tai, kad jai jau puse metu neturi menesiniu. Ji atsisako valgyti mesa ir vadina save vegetare, nors tikrai zinau, kad jai mesa yra skanu. Zinau, kad budavo dienu, kai ji apskritai nieko apart vaisiu ir darzoviu nevalgydavo. Tevai iki siol net nezinojo, kad tokia liga egzistuoja, kol as isgirdus simptomus patariau idemiau pasidometi jos valgymu. Baisu, kad mergaite tapo nervinga, nesutaria su savo artimais zmonem. Meluoja, kad pavalgo nors is tikruju nevalge. Turi valios atsisakyti netgi paciu skaniausiu gyvenime dalyku sakydama, kad diena per pietus tiek prisivalge... Tevai galu gale nusprende leisti ja pas psichologa, taciau jis nerado jokio rysio su vaiku ir mergaite jam jaucia tiesiog pasislykstejima (pirmiausiai del to, kad jis storas). Mergaite nieko gyvu nepripazista savo ligos ir tampa vis labiau uzsisklendus savyje. Gal galite patarti kaip jai padeti? Kaip turi elgtis su ja tevas? Kisti maista per prievarta, ar bandyti graziuoju ir lepinimais priversti ja valgyti? Kaip tevai turi su ja bendrauti - nuolat moralizuoti apie jos valgyma ar apsimesti, kad nieko nevyksta? Kaip rasti psichologa jeigu ji nenori pas ji eiti ir is anksto yra pries ji nusistaciusi? Gal yra kokios nors taisykles? Nes matau, kad mano draugas jau baigia prazilti nesugebedamas susikalbeti su savo dukra ir bijodamas, kad kuo toliau tuo maziau jai gali padeti..