Na is as pasipasakosiu.
Maniau, kad esejus i darba viskas bus geriau, turesiu laiko, nueisiu apsiprekinti ir pan. Nifiga man neisdege, kaip pradejo mano lialis sirgti po darzelio (ten jam ivare slapimo taku infekcija). Tai biuletenis po biuletenio, tai sloga, tai otitas, tai vejaraupiai, tai salmonelioze, tai pielonefritas, tai dar kokia nesamone.

As zinoma vargstu. O mano brangiausiajam dienotvarke nesikeicia nekiek. Paskutini karta sirgo lialius nuo 14 vasario , tik siandien i darza paleidome. ant sienu lipti norisi.
Darau sitaip: einu pas kaimynes (kelias), i darbeli nubegu, po parduotuves pasislaistau, geriausia nueiti duonos ir su 3 setkom grizti.

Smegenys atsigauna
Apie kaimynes: maniskis labai to nemiegsta, bet kai jam irodziau, kad tai man i nauda - isleidzia. Nauda: kai pasiklausau, kaip jos vargses kapeikas skaiciuoja ir vyru pagalbos visai neturi, tuomet as apsiraminu savaitelei.
Savaitgaliais maniskis miegsta pabuti namie, o man isleikti i svieta norisi. Maziaus palikti nera kam, o jeigu vaziuojame kartu kur nors - tai parsivezame kokia liga (patikrinta

). Jis man sako varyk viena. Na ir kur man vienai varyti su trulu: drauges, kaimynes su vyrais, vaikais. Juk as istekejusi galu galia. Uzburtas ratas ir tiek.
Moralas: kiek mes nesikalbetume su vyrais, jie tikrai nesupraso TO, ka norime pasakyti. jie masto kitaip!

Bet kalbeti reikia, daznai. O pagalbos ne prasyti, o reikalauti! Meti vaika ant ranku: pasisveikink su teveliu! o pati kojas i batus ir atia, einu pas kaimyne minutelei be mobiliako!
perilgai ir be rysio parasiau ane?