Aš daugiau laiko būnu viena, nei su vyru (toks darbas), todėl vairuoju kaip vairavusi , tik dar labiau nurimus ir atsipalaidavus , nei anksčiau (juokinga, bet anksčiau labiau stresuodavau

). Kartą įkalbėjau save važiuoti autobusu

-tada geriau pėsčiai kulniuot, negu autobusu važinėt- ten nei oro, nei žmonių gero noro nėra

, plius šalia sėdėjo paauglys, kuris persisukęs į kitą sėdynę vis kabinėjosi prie keliais metais vyresnės savo sesers

, tai kai kurios nebeiškentė ėmė jam moralizuot , tai pavargau nerealiai, sakiau daugiau jokių autobusų