QUOTE(String @ 2007 08 29, 08:12)
Oi, merginos, jaučiu baigiu išprotėt, neturiu aš tiek nervų
Tiek vaikas klykia, nuo vakaro - nenoriu į darželį
Na ką daryt? Net pietų dar nepalieku miegot, auklėtojos irgi net praktiškai nerekomenduoja
Bet aš jau bijau, gal jos truputį neteisios - paprasčiausiai bijo pačios su verkiančiu vaiku būt, negali niekuo sudominti, bet ką man daryt? Mes abu su vyru dirbam, kiek čia važinėsi dukart per dieną pirmy-atgal per visą miestą
Jau nebegaliu, didelė mergytė, bet aišku išlepusi
Tai ką man daryti, kaip rasti jėgų ištverti tas ašaras... Man kaip mamai, plyšta širdis 






O gal pabandyti kitaip, bandyti dukra supažindinti su kokia nors draugiška grupės mergaite, tada kai turės šokią tokią draugė tai gal ir į darželį bus noras eiti.
Nes maniškis tai į darželį labai nori, bet jam didžiausia kančia ryte keltis ir kas rytą rauda, kad nenori į darželį, o nori dar pamiegoti. Tai tik šnekėdami, kaip bus linksma su draugais darželyje žaisti, tai po truputį po truputį ir nukeliaujame iki mašinos
