Įkraunama...
Įkraunama...

Ar galima mane pagydyti nuo manęs pačios?

Antibalta...zinau viena buda.Ta, kuris traukia mane ir jauciu jog pasveiksiu. Reikejo laiko, 2 metai praejo. Tai vadinama savirealizacija. Meditacija ryte vakare. Tavo vidini slamsta kaip su sluota kuopiu...jau matau sviesa tunelio gale. Jau kartais nebejauciu to didelio kuno skausmo, pasaulis svieseja. Tiktai zinau ko truksta zmonems kaip Tu - tyro noro. To truksta ir mano sesei su mama, kurios skendi alkoholio liune. To truko ir mano tevui, mirusiam per praeitas Kaledas ir taip ir nemaciusiam TIKROVES...blaivios tikroves. Taciau as ja jau pradedu matyti...prisimenu, jog prie lovos klupedama prasiau, jog Dievas mane pasiimtu, nes man per sunku kovoti su tais demonais savo viduje...Prasiau istisus metus. Zinojau kad isgirs. Isgirdo, bet paliko mane gyvenimui.
Antibalta....elgimasis pagal kitu norus, saves neturejimas, VERTYBIU neturejimas...visa tai ne tik tavo bet ir mano eilutes, atrodo, kad as jas rasiau.
O visgi jis isgirdo smile.gif
Atsakyti
lr aš manau,kad tai vienintelis kelias, tikras atgal į gyvenimą.
Atsakyti
Labas vakaras, vis grįžtu ir grįžtu, ko gero ne jaunystės tai požymis. Radau naujų minčių ir panorau atsakyti: ne barsukele, aš neužsižaidžiau savo depresija. Tai, kas parašyta aukščiau yra kaip ir augimo atsiminimas, tai ne dabar. Dabar yra kitaip. Aplink mane esantys žmonės vertina mane kaip vieną pozityviausiai mąstančių, linksmiausių jų sutiktų žmonių. Rašau tai ne tam, kad pasigirčiau... Kad pasakyčiau, klinikinė depresija šiuo metu ne su manim. Taip aš gal kiek keistoka. Tačiau ne viskas matoma akimis anot Egziuperi. Gal ir šiek tiek nejauku apie tai kalbėti, bet man atrodo, kad manęs nėra - yra tik reakcija į aplinką. Ir nemanau, kad dabar mane staiga vėl reiktų pulti, nes kaip tik grįžau iš vonios, kur veidroyje tikrai mačiau - aš žmogus, nu tiksliau moteriškė. Modeliavimas yra vienas iš būdų išlikti. Ir visai nesunku. Kiekvieną emociją gali sublimuoti kita. Reikia keisti ne pasaulį, o požiūrį į jį. Galų gale, juk taisyklių nėra ir jei jau aš nesakau, kad kiti gyvena klaidingai, tai gal tk dėl to, kad napasmerktų manęs. Visa mano bandymą pasakyti žodžiais, o ne tekstu, apie šviesą suvalgo cinizmas. Nerašau kol kas, nes saugau ir saugau kiekvieną sutiktą žmogų ir kiekvieną išjaustą jausmą. Ši diena ir ši akimirka man yra dovana. Ir aš žinau, kad sugebu ją įvertinti, tačiau sugedusio savinaikos proceso nestabdau nes niekur neradau juodo pozityvizmo apibūdinto kaip sutrikimas...
Atsakyti
Be antidepresantų nieko nebus.Turi dešimt ir daugiau jų išbandyti,kol rasi tuos,kurie tau tiks.mano brolis jau virš 10 metų juos naudoja. Labai daug išbandė,jam tiko tik Fevarinas ir Remeronas-šitą dabar ir geria.Svoris auga ne visiems nuo jo.Kam problemos su užmigimu-itin geras.Beje,kažkada teko ir man tas malonumas.Iš 4 bandytų netiko niekas.Pasiūliau pati Remeroną,nu pagal brolį,daktaras nelabai norėjo man jo skirti,bet-pasitvirtino,naudojau metus.Jau keli metai esu sveika.(niekada nesakau niekada).Ieškok išeities ir nenuleisk rankų.
Atsakyti